Avižinis kisielius turi praktiškai magišką reikšmę senose Lietuvos Kūčių tradicijose, kaip rašoma N. Marcinkevičienės Metuose, avižinis kisielius, iki dvidešimto amžiaus vidurio buvo privalomas Kūčių vakarienės patiekalas. Šį kisielių senovėje virdavo kaip auką protėviams, vėjui ir stichijoms, bei palikdavo per naktį ant palangės. Jo gaminimo procesas yra neatsiejamas nuo kerėjimų ir užkalbėjimo elementų. Dažnai prisimenama, kad kai motina virdavo kisielių, tai vaikai turėdavo basi bėgioti aplink ir kartoti kalbėjimus. Na, o tie užkalbėjimai turėjo lemti vaikų greitumą ir sveikumą.
Šį avižinį kisielių išvirti nėra taip paprasta kaip paprastą su krakmolu sutirštintą kisielių, tačiau jo skonis begalo švelnus ir malonus. Jeigu neturite kantrybės ar laiko eiti per visus recepte nurodytus etapus, galite tiesiog virti įprastą kisielių – tarkime spanguolių, ir sutirštinti jį ne su krakmolu, o su avižiniais miltais, tai bus visai nebloga alternatyva. Linkiu visiems grąžinti avižinį kisielių ant Kūčių stalo.
Daiva
Atsakyti