Kartais būna taip, kad labai norisi norisi pasigaminti ką nors itin skanaus, pakeliančio nuotaiką ir nenuobodaus. Pica man asmeniškai kaip tik yra toks patiekalas, kuris atrodo niekada nenusibosta. Gal todėl, kad aš ją valgau gana retai. Žinoma, kita priežastis yra ta, kad stengiuosi privengti didelio kiekio kvietinių miltų ir mielių. Ne, tai tikrai nereiškia, kad nuėjusi į labai gerą piceriją nebevalgysiu skaniųjų picų. Tikrai valgysiu! Gerų dalykų aš niekada nežadu atsisakyti, bet gamindama namuose stengiuosi gaminti kuo sveikiau bei natūraliau. Tik keliu dar vieną esminį reikalavimą: sveikas maistas privalo būti toks pats skanus kaip ir įprastinis. Tai tikrai nėra misija neįmanoma kaip gali pasirodyti, tiesiog reikia daugiau laiko praleisti virtuvėje, eksperimentuoti, skaityti, domėtis ir taip toliau. Tada įmanoma atrasti reikiamus skonius. Kadangi maisto gamyba yra mano labai pamiltas hobis, tai stengiuosi atrasti tuos fantastiškus skonius. Manau vieną jų gana netikėtai ir atradau!
Gamindama tokią picą visai nesitikėjau, kad ji gausis tokia fantastišką. Šį receptą aš sudėliojau iš daugybės kitų receptų, kuriuos radau internete. Gamindama naudojau pilno grūdo avižinius miltus, kurie turi mažai glitimo, daug vitaminų, mineralų bei skaidulinių medžiagų. Jei norisi sausesnio pagrindo, galima įdėti daugiau miltų, bet man pagrindas tikrai patiko - jis gavosi nei per sausas, nei per drėgnas.
Kadangi picos pagrindas yra ganėtinai sotus, ant jo aš stengiausi nepridėti daug ingredientų.