Čilės pipirai priklauso tai pačiai augalų šeimai, kaip ir
pomidorai,
baklažanai ir tabakas. Šiomis dienomis čilės yra paplitusios bei auginamos tikriausiai visame pasaulyje, bet jų tėvyne yra Centrinė Amerika, kurioje 16-17 amžiuje apsilankę Ispanijos ir Portugalijos konkistadorai į savo namus Europoje grįžo prisikimšę pilnas kišenes "karštų" sėklikių.
Čilės pipirai yra tikrų tikriausia vitamino C "bomba". Jie labai turtingi visų grupių vitaminais bei gyvybei būtinais mineralais. Čilės - tai natūralūs gamtiniai antibiotikai, kurie tui priešvėžinių savybių, taip pat padės sergant cukriniu diabetu, malšinant skausmą, mažinant "blogo" LDL choleterolio kiekį organizme. Paros vitaminų bei mineralų poreikiui patenkinti suaugusiam žmogui užteks suvalgyti vos 100 gramų čilių per dieną.
Mano pačios asmeniniu patyrimu, čilės padeda gyti nuo peršalimo, alerginės slogos, blogos nuotaikos, skrandžio ir žarnyno infekcinių bei uždegiminių susirgimų, suteiks energingumo, žvalumo, sušildys visą kūną labai šaltą žiemos dieną, ir smegeninė geriau veiks po aštrių pietų. Aš pati daug metų sirgau chronišku gastritu bei gastroduodenitu. Vieno protingo žmogaus patarimu mečiau gerti vaistus ir pradėjau vartoti čiles - mano ligų po poros mėnesių nei mažiausios žymės neliko. Ir kas sukūrė tą beskonę bei visai neveiksmingą "dietą skrandininkams"?