Man kažkodėl atrodo, kai tai yra patiekalas, kurį ruošia vyrai. Nežinau kodėl, bet man taip vyriškai skamba. Bet aš pati dievinu
mėsą, ir žalią jautieną taip pat. Na ir kadangi mano bei mūsų kompanijos vyrai dažniau būna užimti pirtimi ar dar kuo nors, tai tartarą reikia ruošti man. Negaliu sakyt, kad nepatinka, bet juk visad maloniau, kai rūpinasi tavimi, o ne tu kažkuo...
Taip pat jautienos tartaras man kelia asociacijas su Šveicarija. Tikriausiai dėl to, kad prieš keletą metų ten pirmą kartą jį paragavau. Tada dar buvo madinga restoranuose viską ruošti prie kliento, kad šis matytų. Ir privažiuoja seneliukas padavėjas su kapotos jautienos vežimėliu bei milžinišku įvairių prieskonių arsenalu ir viską tau stebint "makaluoja". Ir tuomet tau ragaujant klausia ar viskas gerai, ar viskas patinka. Tikriausiai pabandžius atsakyti, kad kas nors ne taip, tą pačią akimirką jis numirtų.
Na, bet laikai keičiasi, o kartu su jais ir mados virtuvėje. Tik jautienos tartaras vis tiek išlieka labai skanus, nesvarbu ar jį šefas ruošia tau matant ar virtuvėje.
Siūlau įsitikinti ir jums, čia receptas iš Šveicarijos.