Birželį soduose prasidėjęs spartus augimas kviečia pasiraitoti rankoves – ir vaismedžiams, ir uogakrūmiams šiuo metu reikialabai daug šviesos, vandens ir šilumos, o dar daugiau – maisto medžiagų.



Žinoma, negalima reguliuoti šilumos, tačiau vandeniu ir maisto medžiagomis galima pasirūpinti.

Laistome ir maitiname

Pradžiūvusi dirva drėkinama kuo giliau, kad vandenį galėtų paimti ir ten esančios šaknys.

Mažesnius medelius bei krūmus pravartu laistyti ir paraugintomis srutomis. Jos prieš laistymą atskiedžiamos 5–7 kartus, o jų neturint, į 10 1 vandens dedama 30–50 g karbamido ar 50 g amonio salietros.



Aplink vaismedį ar krūmelį sodo šakėmis iškasamas negilus griovelis ir į jį supilamos minėtos trąšos.

Trąšoms susigėrus,dirva sulyginama.

Dabar vaismedžiai azoto trąšomis vis dažniau tręšiami pro lapus.

Bet tai daroma, kai medeliai blogai auga, arba norima naikinti bedygstančias rauplių sporas.

Literatūroje nurodoma,kad 0,3 proc.karbamido tirpalu (30g karbamido – 10 l vandens) nupurškus vaismedžius kol jų lapeliai dar jauni, galima apsaugoti ir nuo rauplių.



Bet šiomis trąšomis vaismedžius reikėtų purkšti praėjus 20 val. po lietaus.

Vėliau, lapams stambėjant, tirpalo koncentracija didinama iki 0,4–0,5 proc. (40–50 g karbamido 10 1 vandens).

Pirmą kartą purškiama po vaismedžių žydėjimo.

Tuo metu į trąšų tirpalą galima įdėti truputėlį boro rūgšties (vienam arui sodo apie 6 g).

Toks boro rūgšties kiekis visiškai kompensuoja boro trūkumą.

Kova su kenkėjais



Sode reikėtų laiku išravėti ar nupjauti piktžoles – jos ne tik sausina dirvožemį, bet ir pasisavina iš jo daug maistinių medžiagų, beto, jose gali pasislėpti daugybė augalų kenkėjų ir ligų sukėlėjų.

Valkčiu sergančius agrastus reikėtų purkšti 0,5 proc. kalcinuotos sodos tirpalu, pridėjus ūkiško muilo.

Šį mėnesį sodo augalams jau gali pakenkti ir įvairių vabzdžių lervos. Joms atsiradus, sodo augalų viršūnėlėse susisuka lapai, ant jų atsiranda tai pilkšvos, tai rausvos dėmės.

Tai požymiai, jog sode apsigyveno kenkėjai.

Naikinant juos patariama vartoti priemones, kurios vienu metu gali naikinti ir lapus graužiančius vikšrus, ir jų sultis čiulpiančias erkes, ir amarus, taip pat stabdyti grybelinių ligų vystymąsi.

Jei pradeda vysti jaunos avietynų atžalos, tai požymis, kad šiuose augaluose atsirado avietinių muselių lervų.

Tokias atžalas reikėtų nupjauti iki pat žemės ir sudeginti.

Šį mėnesį vaismedžiai masiškai numeta vaisių užuomazgas – tai natūralus biologinis procesas.

Pirmiausia nukrenta neišsivysčiusios, kenkėjų pažeistos užuomazgos, todėl reikėtų nepalikti jas sode, o surinkti ir sunaikinti.

Daržo aktualijos

Baigiame sėti visas daržoves.

Pradėjus žydėti rugiams (birželio 5–17 d.) ir paprastajam erškėčiui (birželio 7–22 d.), sodinami visų šilumą mėgstančių daržovių daigai.

 Per pirmąją dekadą pasodinami vidutinio vėlyvumo kopūstai.

Vėlyvesniam derliui pats laikas pasėti lapinių salotų.

Mėnesio pradžioje dar galima sėti burokėlius bei morkas laikymui žiemą. Ridikus pasėjame laikymui žiemą, žiedinius kopūstus – antrajam derliui.

Ravėti piktžoles patariama po lietaus ar paliejus daržoves.



Tuomet jos lengviau išsitraukia.

Be to, drėgname dirvožemyje mažiau pažeidžiamos daržovių šaknys.

Vertėtų išrauti su visomis šaknimis, o ne nuskinti,nes po kelių dienų josvėl ataugs. Vos tik pasirodžius pirmiems daigeliams, dirvos paviršių vertėtų atsargiai papurenti, kad po laistymų ar tiesiog po lietaus atsiradusi kieta dirvos pluta nebestabdytų daržovių dygimo.

Taip prisidėsite ir prie piktžolių naikinimo, nes iškėlus į žemės paviršių balsvus piktžolių „siūlelius“, maždaug 80 proc. jų žus.

Daigams paaugus reikėtų juos retinti, nes to nepadarius derlius ne itin džiugins.

Tankiai augantys augalai ne tik vienas iškito pasisavina drėgmę ir maistines medžiagas, bet ir temdo vienas kitą.

Prieš retinimą, būtinai paliekite dirvą – tada ne tik lengviau išrausite, bet ir persodinant jie geriau prigis.

Morkų daigus pirmą kartą patariama praretinti kas 2–3 cm; burokėlių, griežčių, ridikų, ropių – kas 5 cm, o vėliau kas 10 cm; salotų– ne rečiau nei kas 10 cm.

 Ankstyvieji gūžiniai ir žiediniai kopūstai formuoja gūžes ir galvutes, todėl jiems reikia daug vandens ir maisto medžiagų. Juos galima laistyti trąšų tirpalu, į 10 1 dedant po 30 g amonio salietros ir kalio chlorido bei 80 g superfosfato.

Toks tirpalas tinka ir burokėliams bei pomidorams. Agurkinėms ir kitoms daržovėms trąšų kiekis mažinamas pusiau.

Pradėjusias formuotis žiedinių kopūstų galvutes uždengiame prilenkdami ir įlauždami lapus.

Vijoklinėms pupelėms ir žirniams padaromos vytelių ar nestorų kartelių atramos. Svogūnų, pradėjusių formuoti ropeles, nelaistykite.

Daržovės daugiau nepurenamos, kai vešlūs lapai uždengia visą dirvos paviršių.

Bulvės kaupuojamos 2–3 kartus. Paskutinį kartą – prieš bulvienojams uždengiant tarpueilius.

Apkaupiami pomidorai, agurkai, kopūstai.

Daržovės, pavasarį nepatręštos mineralinėmis trąšomis ir augančios ne per derlingoje dirvoje, papildomai tręšiamos mineralinėmis trąšomis.

Apžiūrimi braškių kereliai, skabomi ūsai, iš kurių neimsime kerelių dauginimui.



Braškės dauginamos tik iš derlingų ir sveikų kerų ūsų, todėl tokie kerai pažymimi kuoliukais ir leidžiama iš jų augti ūsams, kad susidarytų rozetės.

Numatoma vieta naujam braškynui, iš anksto ruošiama dirva.

Visas daržo augalines liekanas kompostuojame su durpėmis, mėšlu, mineralinėmis trąšomis.

Komposto krūvą kas mėnesį perkasame.

Jei turime, į ją įpilame srutų, pagreitinančių augalinių atliekų skaldymą.

Žiūrėkime, kad komposto krūva neapaugtų piktžolėmis.

Kovodami su daržovių kenkėjais, dažniau purenkite dirvą, augalus tręškite amonio trąšomis, o jei reikės – nupurkškite būtinomis priemonėmis.

Jei lauke augantys kopūstai pradėjo vysti, o jų lapai gelsti – vertėtų atkreipti dėmesį į šių daržovių šaknis, ant jų tikriausiai pastebėsite balsvus kopūstinių muselių kirminukus.

Jei pradeda garbanotis darže auginamų morkų lapai, tai požymis, kad šias daržoves pažeidė lapų blakutės.

Pomidorai ir agurkai



Patariama reguliariai skabyti (išlaužyti) šoninius agurkų ir pomidorų ūglius, kol jie neišaugo ilgesni nei 3–5 cm. 

Pastebėta, kad jei skabysite 20–30 cm aukščio šoninius ūglius, kvadratiniame metre užauginsite 3 kg mažiau agurkų ir pomidorų vaisių. 

Tiesa, agurkų šoninius ūglius, skirtingai nei pomidorų, augintojai rekomenduoja ne visai nuskabyti, o tik nugnybti jų galus. 

Pomidorus antrą kartą rišame prie kuoliukų. 

Šiltadaržiuose auginamos daržovės vėdinamos, laistomos, papildomai tręšiamos. Inspektų langus, šiltnamių stiklus galima nubalinti kalkėmis, taip nukris temperatūra. 

Pomidorai laistomi rečiau, bet gausiai, geriausiai iki pietų. 

Temperatūra palaikoma 15–30 °C. Agurkai mažiau vėdinami ir geriau auga drėgnesniame bei šiltesniame ore negu pomidorai. 

Geriausia juos laistyti apie pietus. 

Nepamirškime, kad daugumos veislių agurkus ir jų hibridus apdulkina bitės. 

Šiltadaržio daržovės laistomos šiek tiek silpnesnės koncentracijos mineralinių trąšų tirpalu nei lauko daržovės. 

Nepakankamai bei nereguliariai laistomų agurkų vaisiai apkarsta, kartais sutrūkinėja. 

Nereguliariai laistomų pomidorų vaisiai sutrūkinėja, juos gali pažeisti viršūnėlių puvinys.

Kad pomidorai būtų sveiki ir gausiai derėtų, būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas jiems augti.

Tam reikia ir žinių, ir pastangų, ir mėgti augalus.

Dažnai augintojai skundžiasi, kad pomidorai žydi, bet nemezga, krinta žiedai, gelsta užuomazgos ir lapai, augalai vysta ir panašiai.

Kodėl? Tam įtakos turi keli veiksniai.

Ir šiandien kaip tik apie juos pasakoja Julė Jankauskienė, Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja.

Gelsta lapai

Pomidorų lapai gelsta dėl kelių priežasčių, dažniausiai dėl to, kad dirvoje trūksta maisto medžiagų.

Kai trūksta azoto, gelsta viso augalo lapai, o jei kalio – lapų pakraščiai.

Jei trūksta magnio, taip pat gelsta lapai, ypač seni.

Ant jaunesnių iš pradžių tarp gyslų išryškėja geltonos dėmės, o gyslos išlieka žalios.

Kai trūksta geležies, lapai pagelsta viršūnėse.

Augalai geležies gali nepasi, jeigu netinkamas grunto rūgštingumas ar silpna šaknų sistema.

Dėl mangano ar cinko stokos ant jaunų pomidorų lapų gali atsirasti gelstančių dėmių.

Kita lapų geltimo priežastis – per mažas apšvietimas.

Augalo viršutiniai lapai sudaro šešėlį, todėl senstantys apatiniai natūraliai gelsta.

Tokius lapus reikia šalinti, tuomet tarp augalų pagerėja oro judėjimas.

Dar viena priežastis – silpna šaknų sistema, todėl augalas nepajėgia pasisavinti maisto medžiagų.

Sutrikus maisto medžiagų apykaitai lapai ima gelsti.

Labai svarbu, kad augalo vegetatyvinis ir generatyvinis vystymasis būtų tolygus.

Tręšti reikėtų atsižvelgiant į augimo tarpsnį ir maisto medžiagų kiekį šiltnamio grunte.

Lapai taip pat gali gelsti dėl ligos, dėl netinkamai panaudotų cheminių preparatų poveikio.

Augalai vysta

Dažniausiai augalai vysta dėl drėgmės trūkumo.

Saulėtą dieną pomidorų kerui reikia 2–3 l vandens.

Reikia apžiūrėti, ar nepažeistas, ar neaplūžęs pats krūmelis.

Netinkamai tręšiant šaknys būna silpnos, o antžeminė dalis vešli, todėl augalai taip pat pradeda vysti.

Šaknys silpnai vystosi esant žemai dirvos temperatūrai.

Pomidorai vys, jei bus pertręšti, ypač azoto trąšomis. Jei tręšiame sausomis trąšomis, prieš jas išberdami sudrėkinkime žemę.

Neišberkime per daug trąšų prie augalo, kad joms tirpstant šaknų zonoje nesusidarytų per didelė druskų koncentracija.

Tai irgi gali būti viena iš augalo vytimo priežasčių. Geriausia tręšti tirpalu, o ne sausomis trąšomis.

Taip pat svarbu, kad dirva neuždruskėtų ir neužmirktų. Jeigu dirva vis užmirksta, šaknys suserga puviniu ir augalas vysta.

Gruntas, kuriame auga pomidorai, turi būti pralaidus vandeniui.

Nestiprūs augalai, kibte apkibę vaisiais, gali pradėti vysti dėl to, kad nesugeba išlaikyti tiek vaisių.

Tad išskinkime mažesnius, t. y. formuokime kekes, skinkime vos tik raustančius pomidorų vaisius.

Jeigu augalas užsikrėtęs infekcine liga, vysta visas.

Krinta žiedai ir užuomazgos

Žiedai krinta dėl blogo apšvietimo, sausos dirvos, menkos oro drėgmės, žemos ar aukštos temperatūros šiltnamyje.

Pomidorai mėgsta tiek šilumą, tiek šviesą.

Jau daigų augimo metu nuo šviesos ryškumo priklauso, kiek susidarys žiedų ir vaisių užuomazgų.

Jeigu trūksta šviesos, žiedai sunyksta, išsivysto be žiedlapių, o jeigu temperatūra buvo per aukšta ar smarkiai svyravo, pirmųjų kekių žiedai gali deformuotis arba neišsivystyti.

Tad jau augantiems daigams reikia sudaryti optimalias sąlygas. Jei trūksta drėgmės, laistoma nereguliariai, krinta žiedai ir užuomazgos.

Dėl per mažos santykinės oro drėgmės ir aukštos oro temperatūros (daugiau nei 30 laipsnių C) šiltnamyje žiedadulkės tampa nedaigios, žiedai neapsidulkina, todėl vaisiai neužsimezga.

Kai temperatūra per aukšta, šiltnamį dažnai vėdinkime.

Per žema temperatūra šiltnamyje taip pat neigiamai veikia augalus.

Esant 12 laipsnių C temperatūrai nesiformuoja žiedpumpuriai, esant 15 laipsnių C žiedai neišsiskleidžia, augalai nežydi ir nemezga vaisių.

Kai trūksta šilumos, vyksta vegetatyvinis augalo augimas, t. y. auga lapai, stiebai, atžalos, tuomet nukenčia generatyvinis vystymasis (žiedpumpuriai, žiedai, užuomazgos).

Be to, stenkimės, kad šiltnamyje nebūtų didelio temperatūros svyravimo (ypač tarp dienos ir nakties). Staigus temperatūros kritimas nuo 25 iki 10 laipsnių C ir ilgalaikis atšalimas pristabdo augalų augimą ir vystymąsi, krinta pomidorų žiedai.

Kai šiltnamyje oro drėgmė per didelė (didesnė nei 70 proc.), augalai žydi, bet neatsidaro dulkinės, drėgnos žiedadulkės negali patekti ant piestelių.

Be to, tuomet dažnai lapus pažeidžia Macrosporium genties grybai: ant lapų, stiebų ir vaisių atsiranda rudų dėmių su tamsiomis apnašomis.

Iki derėjimo oro drėgmė šiltnamyje turi būti šiek tiek mažesnė, o derėjimo metu – aukštesnė.

Pomidorų žiedai krinta arba nesusiformuoja, kai trūksta tam tikrų maisto medžiagų, ypač kalio, arba per daug azoto.

Žiedynai nesusiformuoja, kai trūksta geležies.

Žiedų augimas ir vystymasis sutrinka dėl mangano trūkumo. Jeigu šaknys yra silpnos, jos nespėja aprūpinti augalo antžeminės dalies maisto medžiagomis.

Tada pradeda gelsti lapai, krinta užuomazgos, atsiranda viršūninis puvinys ir kiti nepageidaujami reiškiniai.

Kad pomidorai geriau megztų, pražydus pirmosioms trijoms kekėms juos purkškime preparatais su giberalino rūgštimi: „Zaviaz“, „Buton“, „Gibersibas“.

Žiedų formavimąsi skatina augalų augimo reguliatoriai („Ivinas“ ir kt.).

Žydėjimo metu pomidorų žiedus apipurkškime boro rūgšties tirpalu (5 g į 10 l vandens).

Sukasi lapai

Dažnai pomidorų lapai susisuka vamzdeliu arba žemyn.

Tam įtakos turi temperatūros ir drėgmės režimų sutrikimai.

Lapai sukasi į vamzdelį esant ypač aukštai oro temperatūrai ir žemai oro drėgmei.

Kai temperatūra siekia 35 laipsnių C ir daugiau, sustiprėja kvėpavimo procesai, vyksta intensyvus ir greitas maisto medžiagų skilimas, o jų pasisavinimas ir kaupimas labai sulėtėja.

Lapams trūksta maisto medžiagų, jie badauja ir sukasi į vamzdelį.

Augalams pavojinga, jei šaknų zonoje temperatūra yra žema, o viršūnėje – aukšta.

Karštą dieną reikia stipriai vėdinti šiltnamį, daryti skersvėjį, pritemdyti augalus, kalkėmis balinti stiklą, plėvelę.

Pomidorų lapai sukasi ir dėl maisto medžiagų trūkumo.

Žemyn – jei trūksta fosforo.

Viršutinė lapų pusė tampa pilkai žalia, gyslos – violetinio raudonumo.

Jauni lapai sukasi žemyn, jei trūksta sieros.

Po to ant jų susidaro nekrotinės dėmės.

Dėl boro stokos jauni lapai susisuka į vidų, o viduriniai gelsta. Į vamzdelį jauni lapai sukasi, kai trūksta vario.

Dėl kalcio stokos pomidorų lapai deformuojasi, sukasi į viršų, vaisių viršūnėse atsiranda juodų dėmių.

Lapų kraštai riečiasi žemyn, atsiranda nekrotinių dėmių, jei trūksta kalio. Lapai sukasi žemyn, jei augalai suserga bakteriniu vėžiu.

Susisukę apatiniai lapai vysta, ruduoja ir pamažu džiūsta.

Po to ant lapkočių, lapų gyslų, stiebo atsiranda įtrūkių, žaizdelių.

Augalai per vešlūs

Dažnai pomidorų lapai būna tamsiai žali, stambūs, viršūnėje sukasi į apačią, stiebas storas. 

Liaudiškai tariant, augalai yra „riebūs“. 

Tokiu atveju vėliau noksta vaisiai, augalai greičiau suserga puviniu. 

Taip atsitinka, jei augalai auga per vešliai, pertręšti azoto ar organinėmis trąšomis, laistomi per dažnai. 

Pomidorus reikėtų laistyti rečiau, sudrėkinant dirvą iki 50 cm gylio. 

Kad augalai nebūtų tokie vešlūs, patartina 5–8 dienas jų nelaistyti, padidinti oro temperatūrą šiltnamyje iki 25 laipsnių C, o naktį – iki 22–24 laipsnių C (kelioms dienoms), t. y. šiltnamio nevėdinti. 

Augalus apdulkinkime padaužydami vielas, prie kurių jie pririšti. 

Taip pat pristabdykime antžeminės masės augimą. 

Tręškime superfosfato trąšomis (3 šaukštai į 10 l vandens) po litrą trąšų augalui. 

Jeigu pomidorų lapai viršūnėse rytinėmis ir vakarinėmis valandomis truputį susisukę, o dieną išsitiesina, žiedai stambūs, ryškiai geltonos spalvos ir jų daug, tai rodo, kad augalams sudarytos palankios sąlygos augti ir vystytis. 

Tokie augalai atsilygins gausiu derliumi.

Siūlome jums pažiūrėti ir įsiminti neįprastą ir tuo pačiu labai paprastą būdą laikyti pomidorus ištisus metus – vakuuminį šaldymą. 

Sutikite, žymiai paprasčiau ir naudingiau pasiimti savo pomidorus iš šaldiklio, nei pirkti „plastikinius“ vaisius žiemą parduotuvėje.

Tokiu būdu galima užšaldyti supjaustytus arba sveikus pomidorus.

1. Reikia paimti tvirtą polietileninį maišelį (paprastą arba specialų šaldymui) ir paruošti pomidorus ( bet kokios rūšies).

2. Paskui reikia juos sudėti viena eile. 

Paimti paprastą plastikinį šiaudelį ,ištraukti iš maišelio visą orą ir užrišti jį.

Tokiu būdu laikomi pomidorai labai kompaktiški ir ilgai laikosi šaldiklyje, neužimdami daug vietos.

Itin efektyvių trąšų pomidorams receptu internete pasidalijo viena šių daržovių augintoja. 

Moteris teigė, kad kol pati pernai neišbandė šių naminių trąšų netikėjo, kad jos taip patinka ir tinka pomidorams.

Receptas labai nesudėtingas. 




Jį skelbia shustryak.com.

Trijų litrų stiklainį užpilkite 2,6-2,7 litro nusistovėjusiu vandeniu. 

Tuomet į jį įpilkite šiltame vandenyje ištirpintų 100 gramų mielių ir pusę stiklinės cukraus. 




Stiklainį pridenkite marle ir laikykite šiltoje vietoje kartkartėmis pamaišydami. 

Mišinys bus paruoštas, kai nustos fermentuotis.

Stiklinę jo atskieskite 10 litrų vandens. 




Liedami pomidorus, vienam kerui supilkite litrą pasigamintų trąšų. 

Procesą per vasarą pakartokite tris kartus.

Dėl to pomidorų kerai bus stiprūs, ant pačių vaisių nebus nudegimo žymių, jie lengvai ištvers karštį. 




Tačiau įdomiausia ir džiugiausia tai, kad pomidorus valgysite visą spalį – jiems nepakenks ir šaltos naktys. 

Tik nepamirškite komposto ir mulčo.

Norite turėti išskirtinį sodą, tačiau negalite juo rūpintis kiekvieną dieną? Pristatome keletą puikių idėjų, kurias galėsite pritaikyti savo sode ir taip sutaupysite laiko. 

Sumaišykite kelias česnako skilteles, 1 svogūną, 3 kiaušinių lukštus ir 0,5 muilo. Visus ingridientus sudėkite į marlę ir surišę dėkite į kibirą vandens. Skystį galite naudoti kaip repelentą nuo laukinių gyvūnų (purkškite mišinio aplink tvorą, medžius). 

Sodindami sodinukus, į duobutę įdėkite šaukštą Epsom druskos, uždenkite plonu dirvos sluoksniu ir sodinkite daigus kaip įprasta.

Tai lengviausias būdas sodinukų šaknims gauti magnio. Tada jūsų pasodinti augalai greitai augs, jo šaknys stiprės.

Jei norite džiaugtis gražiais gėlių žiedais, galite dirvoje, kurioje auginate gėles, pridėti kavos tirščių. Leiskite kavos tirščiams gerai išdžiūti ir naudokite juos visiems augalams, kurie mėgsta rūgštesnį dirvožemį. 

Keletas idėjų: 

1. 

2. 

3. 

4. 

5. 

1. 

2. 

3. 

1. 

2. 

1. 

2. 

1. 

2. 

1. 

1. 

2. 

3. 

4. 

1. 

2. 

3. 

4. 

1. 

1. 

2. 

3. 

1. 

2. 

1. 

2. 

3. 

4. 

1.