Pizza margherita - Naminė pica Margarita

Labai mėgstu itališką virtuvę, itališką kultūrą, kalbą ir pačią šalį. Tikrai taip, tai mano svajonių kampelis. Nežinau, ar todėl, bet mūsų įprastinis kasdienis maistas vis dažniau iš šio krašto virtuvės. Anąkart kolega darbe paklausė, ką dažniausiai gaminu namie ir net nesudvejojusi pasakiau: 'Italian Cuisine!'. Tuomet susimąsčiau, kad esu lietuvė, gyvenu Anglijoje, dirbu japonų restorane, bet vis tik dauguma mano gaminamų patiekalų namuose yra būtent italų virtuvės. Jau išmokau gaminti ne vieną itališką patiekalą: sriubas, troškinius, užkepėles, makaronus, o anąsyk aikčiojau nuo super minkštų ir nepakartojamo skonio Meatballs Napoletane. Skanavo visi su pasimėgavimu. Tiesa, savo antrųjų patiekalų atradimais nesidalinu ir pasilieku sau poilsiui, gaminimui ir ragavimui be streso bei be fotoaparato. Tik kepdama picas, šia nuostata nesivadovauju ir visuomet stengiuosi pasidalinti. Štai, Jums paprasta klasikinė vegetariška pica 'Margarita' (pizza Margherita).

Neseniai įsigijau naują kepinių knygą 'Italian Home baking', o kadangi knygų turiu ne vieną ir gan retai jas atsiverčiu ieškodama receptų (nes  internete kur kas paprasčiau), pasižadėjau sau būtinai daugiau gaminti iš knygų. Ir šį pažadą tęsiu.

Iš tikrųjų tą dieną norėjau kepti visai kitą picą, bet neturėjau egzotiškų ingredientų, šaldytuvas buvo tuščias, o noras kažką minkyti ir sukurti buvo didelis. Paėmiau paprasčiausią receptą ir pagalvojau, o kodėl nepabandžius pagaminti Gino D'acampo picos tešlos ir picos 'Margaritos'. Ir štai, nuostabus, skanus rezultatas!

Niekuomet restorane neužsisakau tokios paprastos picos, visad stengiuosi paragauti kažko naujo, neragauto, egzotiško, vegetariško ar su jūros gėrybėmis. Toks mano pirminis pasirinkimas. O namie - atvirkščiai, dažnai kepu įprasto skonio peperoni, sicilietišką, grybų, sūrio picas, kartais vegetariškas, nes mano vyras labiau mėgsta tokias picas. Kitu atveju valgyčiau viena, o vyras paragavęs, apsisuktų ir eitų į šaldytuvą ieškoti, ko norskito. Anąkart išbandžiau picą su rikota, špinatais ir brokoliais, likau nesuprasta.  Be dešros, tik varškė ir žolė... Cha cha. Toks mano vyro požiūris.

Tačiau kaip bebūtų keista, net jis šią picą sukirto ir dar teko pasiginčyti dėl paskutinio gabaliuko. Tad užskaitom abu!

Patarimai ir pastebėjimai. Čia reikia (ir aš naudojau) naudoti greito veikimo sausas mieles, kurias galima berti tiesiai į miltus ir viską tiesiog išmaišyti. Jei tokių neturite, gaminkite įprastą mielinę tešlą (mieles tirpinkite šiltame vandenyje ir įdėkite šiek tiek cukraus, kad tešla geriau pakiltų).

Man patiko šis receptas, kad tešlos nereikia ilgai kildinti, pakanka vos 25 minučių. Tai kol pasiruoši kepimo formas, ingredientus, apsitvarkai virtuvę, tešla, žiūrėk, jau pakilusi.

Daug kas siūlo picos padą aptepti pomidorų tyre ir pabarstyti druska, pipirais. Skanu, greita ir viskas tvarkoje. Tačiau man daug skaniau su mano jau ruoštu picos padažu. Jis turi daug daugiau skonių, antrąkart gamindama naudojau būtent šį padažą. 

Nežinau, ar čia orginalus picos 'Margarita' receptas (šiek tiek abejoju), bet aš labai mėgstu skonių sprogimą burnoje, todėl naudočiau ir kitų rūšių sūrius: parmezaną, čederį. Juolabiau, kad jų visada turiu šaldytuve. Gal tada tai jau nebebūtų pica 'Margarita', o daugiau sūrių pica.

Mano vyras mėgsta šią picą su pomidorais dėl to jam ruošiau su pomidorais, o sau pasigaminau be, kažkodėl man taip labiau patinka.

Iš nurodytų ingredientų man gaunasi dvi 25 centimetrų picos.