Aronijos man asmeniškai - iš vaikystės prisiminimų. Augdavo kieme palei tvorą. Labai gerai pamenu pamenu tiek jų skonį, tiek tą įdomų, tarsi šiek tiek traukiantį pojūtį burnoje, ir gražią spalvą kompotuose. Labai gaila, kažkodėl jau senokai nebeauga....
