Šiemet žadate užsiauginti gardžių naminių pomidorų savo darže?

Tuomet įsidėmėkite šiuos keturis patarimus, kurie gali tikrai praversti, auginant pomidorus.



1-a paslaptis:

daug šviesos Pomidorus privalus sodinti yra ten, kur jie gaus daug saulės šviesos.

Taip pat, pomidorai nemėgsta kamšaties.

Jiems yra geriausia pietiniuose šlaituose, apsaugotuose nuo šaltų vėjų.



2-a paslaptis:

teisingas laistymas Pomidorus privalu teisingai laistyti.

Reikia nepamiršti, kad dirvos drėgnumas po pomidoru privalo būti didelis – ne mažiau kaip 85%, o štai oro drėgnumas turi išlikti maždaug 50-60% lygmenyje.

Geriausiam efektui laistymas turėtų būti nedažnas, bet gausus.

Bet persistengti irgi blogai – drėgmės perteklius prives prie to, kad pomidorai taps vandeningesni, o tai reiškia, ir mažiau saldūs!



3-ia paslaptis:

šiltas vanduo Pomidorus privalu laistyti tik nusistovėjusiu vandeniu, pageidautina pašildytu iki 23–24 laipsnių temperatūros. Itin gerai į stovintį vandenį įdėti truputį mėšlo, komposto arba žalios augalinės masės (piktžolių).



4-a: gudrus trąšų grafikas

Tręšti privalu ankstyvoje stadijoje, o po to reikia padaryti pertrauką iki tol, kol nesusidarys užuomazgos. 

Esmė yra tame, kad azotinių trąšų perteklius sukels šio proceso sulėtėjimą. 

O kai užuomazgos jau susiformuoja – tuomet pirmyn, dabar trąšos tikrai bus naudingos! 

Ir dar viena maža paslaptis – į vandenį laistymui galite įlašinti po 4 lašelius jodo kibirui vandens. 

Laistymas tokiu vandeniu vieną kartą per savaitę padeda pomidorams tapti didesniais bei subręsti šiek tiek anksčiau!

Kad pomiodorai būtų sveiki ir gausiai derėtų, būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas jiems augti.

Tam reikia ir žinių, ir pastangų, ir mėgti augalus.

Dažnai augintojai skundžiasi, kad pomidorai žydi, bet nemezga, krinta žiedai, gelsta užuomazgos ir lapai, augalai vysta ir panašiai. Kodėl?

Tam įtakos turi keli veiksniai. Ir šiandien kaip tik apie juos pasakoja Julė Jankauskienė, Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja. .

Gelsta lapai

Pomidorų lapai gelsta dėl kelių priežasčių, dažniausiai dėl to, kad dirvoje trūksta maisto medžiagų. Kai trūksta azoto, gelsta viso augalo lapai, o jei kalio – lapų pakraščiai.



Jei trūksta magnio, taip pat gelsta lapai, ypač seni. Ant jaunesnių iš pradžių tarp gyslų išryškėja geltonos dėmės, o gyslos išlieka žalios. Kai trūksta geležies, lapai pagelsta viršūnėse. Augalai geležies gali nepasi, jeigu netinkamas grunto rūgštingumas ar silpna šaknų sistema.

Dėl mangano ar cinko stokos ant jaunų pomidorų lapų gali atsirasti gelstančių dėmių. Kita lapų geltimo priežastis – per mažas apšvietimas. Augalo viršutiniai lapai sudaro šešėlį, todėl senstantys apatiniai natūraliai gelsta. Tokius lapus reikia šalinti, tuomet tarp augalų pagerėja oro judėjimas.

Dar viena priežastis – silpna šaknų sistema, todėl augalas nepajėgia pasisavinti maisto medžiagų.

Sutrikus maisto medžiagų apykaitai lapai ima gelsti. Labai svarbu, kad augalo vegetatyvinis ir generatyvinis vystymasis būtų tolygus.



Tręšti reikėtų atsižvelgiant į augimo tarpsnį ir maisto medžiagų kiekį šiltnamio grunte. Lapai taip pat gali gelsti dėl ligos, dėl netinkamai panaudotų cheminių preparatų poveikio.

Augalai vysta

Dažniausiai augalai vysta dėl drėgmės trūkumo. Saulėtą dieną pomidorų kerui reikia 2–3 l vandens.

Reikia apžiūrėti, ar nepažeistas, ar neaplūžęs pats krūmelis. Netinkamai tręšiant šaknys būna silpnos, o antžeminė dalis vešli, todėl augalai taip pat pradeda vysti.

Šaknys silpnai vystosi esant žemai dirvos temperatūrai. Pomidorai vys, jei bus pertręšti, ypač azoto trąšomis. Jei tręšiame sausomis trąšomis, prieš jas išberdami sudrėkinkime žemę.



Neišberkime per daug trąšų prie augalo, kad joms tirpstant šaknų zonoje nesusidarytų per didelė druskų koncentracija. Tai irgi gali būti viena iš augalo vytimo priežasčių. Geriausia tręšti tirpalu, o ne sausomis trąšomis.

Taip pat svarbu, kad dirva neuždruskėtų ir neužmirktų. Jeigu dirva vis užmirksta, šaknys suserga puviniu ir augalas vysta. Gruntas, kuriame auga pomidorai, turi būti pralaidus vandeniui. Nestiprūs augalai, kibte apkibę vaisiais, gali pradėti vysti dėl to, kad nesugeba išlaikyti tiek vaisių.

Tad išskinkime mažesnius, t. y. formuokime kekes, skinkime vos tik raustančius pomidorų vaisius. Jeigu augalas užsikrėtęs infekcine liga, vysta visas.

Krinta žiedai ir užuomazgos

Žiedai krinta dėl blogo apšvietimo, sausos dirvos, menkos oro drėgmės, žemos ar aukštos temperatūros šiltnamyje.



Pomidorai mėgsta tiek šilumą, tiek šviesą. Jau daigų augimo metu nuo šviesos ryškumo priklauso, kiek susidarys žiedų ir vaisių užuomazgų.

Jeigu trūksta šviesos, žiedai sunyksta, išsivysto be žiedlapių, o jeigu temperatūra buvo per aukšta ar smarkiai svyravo, pirmųjų kekių žiedai gali deformuotis arba neišsivystyti.

Tad jau augantiems daigams reikia sudaryti optimalias sąlygas.

Jei trūksta drėgmės, laistoma nereguliariai, krinta žiedai ir užuomazgos. Dėl per mažos santykinės oro drėgmės ir aukštos oro temperatūros (daugiau nei 30 laipsnių C) šiltnamyje žiedadulkės tampa nedaigios, žiedai neapsidulkina, todėl vaisiai neužsimezga. Kai temperatūra per aukšta, šiltnamį dažnai vėdinkime.

Per žema temperatūra šiltnamyje taip pat neigiamai veikia augalus. Esant 12 laipsnių C temperatūrai nesiformuoja žiedpumpuriai, esant 15 laipsnių C žiedai neišsiskleidžia, augalai nežydi ir nemezga vaisių.

Kai trūksta šilumos, vyksta vegetatyvinis augalo augimas, t. y. auga lapai, stiebai, atžalos, tuomet nukenčia generatyvinis vystymasis (žiedpumpuriai, žiedai, užuomazgos). Be to, stenkimės, kad šiltnamyje nebūtų didelio temperatūros svyravimo (ypač tarp dienos ir nakties). Staigus temperatūros kritimas nuo 25 iki 10 laipsnių C ir ilgalaikis atšalimas pristabdo augalų augimą ir vystymąsi, krinta pomidorų žiedai.

Kai šiltnamyje oro drėgmė per didelė (didesnė nei 70 proc.), augalai žydi, bet neatsidaro dulkinės, drėgnos žiedadulkės negali patekti ant piestelių.

Be to, tuomet dažnai lapus pažeidžia Macrosporium genties grybai: ant lapų, stiebų ir vaisių atsiranda rudų dėmių su tamsiomis apnašomis. Iki derėjimo oro drėgmė šiltnamyje turi būti šiek tiek mažesnė, o derėjimo metu – aukštesnė.

Pomidorų žiedai krinta arba nesusiformuoja, kai trūksta tam tikrų maisto medžiagų, ypač kalio, arba per daug azoto.

Žiedynai nesusiformuoja, kai trūksta geležies. Žiedų augimas ir vystymasis sutrinka dėl mangano trūkumo. Jeigu šaknys yra silpnos, jos nespėja aprūpinti augalo antžeminės dalies maisto medžiagomis.



Tada pradeda gelsti lapai, krinta užuomazgos, atsiranda viršūninis puvinys ir kiti nepageidaujami reiškiniai. Kad pomidorai geriau megztų, pražydus pirmosioms trijoms kekėms juos purkškime preparatais su giberalino rūgštimi: „Zaviaz“, „Buton“, „Gibersibas“.

Žiedų formavimąsi skatina augalų augimo reguliatoriai („Ivinas“ ir kt.). Žydėjimo metu pomidorų žiedus apipurkškime boro rūgšties tirpalu (5 g į 10 l vandens).

Sukasi lapai

Dažnai pomidorų lapai susisuka vamzdeliu arba žemyn. Tam įtakos turi temperatūros ir drėgmės režimų sutrikimai.

Lapai sukasi į vamzdelį esant ypač aukštai oro temperatūrai ir žemai oro drėgmei. Kai temperatūra siekia 35 laipsnių C ir daugiau, sustiprėja kvėpavimo procesai, vyksta intensyvus ir greitas maisto medžiagų skilimas, o jų pasisavinimas ir kaupimas labai sulėtėja.

Lapams trūksta maisto medžiagų, jie badauja ir sukasi į vamzdelį. Augalams pavojinga, jei šaknų zonoje temperatūra yra žema, o viršūnėje – aukšta. Karštą dieną reikia stipriai vėdinti šiltnamį, daryti skersvėjį, pritemdyti augalus, kalkėmis balinti stiklą, plėvelę. Pomidorų lapai sukasi ir dėl maisto medžiagų trūkumo. Žemyn – jei trūksta fosforo. Viršutinė lapų pusė tampa pilkai žalia, gyslos – violetinio raudonumo.

Jauni lapai sukasi žemyn, jei trūksta sieros. Po to ant jų susidaro nekrotinės dėmės.

Dėl boro stokos jauni lapai susisuka į vidų, o viduriniai gelsta. Į vamzdelį jauni lapai sukasi, kai trūksta vario. Dėl kalcio stokos pomidorų lapai deformuojasi, sukasi į viršų, vaisių viršūnėse atsiranda juodų dėmių.



Lapų kraštai riečiasi žemyn, atsiranda nekrotinių dėmių, jei trūksta kalio.

Lapai sukasi žemyn, jei augalai suserga bakteriniu vėžiu. Susisukę apatiniai lapai vysta, ruduoja ir pamažu džiūsta. Po to ant lapkočių, lapų gyslų, stiebo atsiranda įtrūkių, žaizdelių.

Augalai per vešlūs

Dažnai pomidorų lapai būna tamsiai žali, stambūs, viršūnėje sukasi į apačią, stiebas storas. 

Liaudiškai tariant, augalai yra „riebūs“. Tokiu atveju vėliau noksta vaisiai, augalai greičiau suserga puviniu. 

Taip atsitinka, jei augalai auga per vešliai, pertręšti azoto ar organinėmis trąšomis, laistomi per dažnai. Pomidorus reikėtų laistyti rečiau, sudrėkinant dirvą iki 50 cm gylio.



Kad augalai nebūtų tokie vešlūs, patartina 5–8 dienas jų nelaistyti, padidinti oro temperatūrą šiltnamyje iki 25 laipsnių C, o naktį – iki 22–24 laipsnių C (kelioms dienoms), t. y. šiltnamio nevėdinti. 

Augalus apdulkinkime padaužydami vielas, prie kurių jie pririšti.

Taip pat pristabdykime antžeminės masės augimą. 

Tręškime superfosfato trąšomis (3 šaukštai į 10 l vandens) po litrą trąšų augalui.

Jeigu pomidorų lapai viršūnėse rytinėmis ir vakarinėmis valandomis truputį susisukę, o dieną išsitiesina, žiedai stambūs, ryškiai geltonos spalvos ir jų daug, tai rodo, kad augalams sudarytos palankios sąlygos augti ir vystytis. 

Tokie augalai atsilygins gausiu derliumi.