Kai tik turguje, kuris yra visai netoli manęs, pasirodo patys pirmieji pavasariniai vaisiai, tinkami kepiniams, - rabarbarai, tuoj pat, nieko nelaukdama, pradedi kepti įvairiausius kepinius su šiais nepakartojamais, vaikystę primenančiais, rūgščiais stiebais. Buvo laikai kai rabarbarai augdavo kiekvieno sodo arba darželio kampe, ir kai oras jau sušildavo tiek, kad man mama leisdavo nusiimti džemperius bei lakstyti trumpomis rankovėmis, tas metas man asocijuodavosi dar ir su rūgščiu rabarbaru vienoje rankoje ir puodeliu cukraus kitoje. Pamirkydavau rabarbaro stiebą į cukrų, valgydavau rabarbarus tol, kol pradėdavo pykinti.
Dabar man atrodo, kad rabarbarai kuriam laikui buvo tarsi išnykę iš mūsų virtuvių, bet pastaruoju metu ir vėl rabarbarų mada tarsi bando atgaminti iš naujo!
Įdomus faktas: Izraelyje rabarbarai būdavo didžiulis deficitas, prekybos centruose būdavo sudėti šalia pačių egzotiškiausių vaisių ir buvo vienos iš brangesnių prekių. Tačiau keliaujant po Izraelį neteko jokiame restorane ragauti patiekalų ar desertų su rabarbarais - tikriausiai, šių dar neįsisavino Izraelio šefai.:)
Iš esmės rabarbarus galite naudoti ten, kur rudenį naudojate obuolius! Rabarbarams skaninti kepiniuose puikiai tinka cinamonas, o kepant jų konsistencija būna tarsi panaši į rūgščių obuolių konsistenciją. Šis minkštas, drėgnas ir purus prancūziškas pyragas - fantastiškas pasirinkimas saulėtai popietei. Ir ne vien dėl puikiai pavykusio rūgščių rabarbarų ir maloniai saldžios tešlos skonio, bet ir dėl to, kad tešlai sunaudojama palyginus nedaug riebalų ir nedaug miltų. Tad pradedam gaminti šį fantastišką pyragą!
Marija
Atsakyti
Puikus receptas
Atsakyti