Česnakai, lygiai taip pat kaip ir svogūnai, pavasarį pradeda leisti žalius daigus. Daugybe žmonių išmeta sužydėjusią daržovę, manydami, kad ji jau prarado savo naudą bei skonį. Bet šitaip jie daro didelę klaidą.

Sudygusiuose česnakuose yra įvairių maistinių medžiagų, kuriomis nepasižymi net paprastas česnakas. Jos yra nuostabūs antioksidantai.

Kodėl žmogui verta valgyti sužydėjusį česnaką?

Sėklų daiginimo procese atsiranda naujų fermentų, kurie turi stiprų poveikį, kuris gali padėti atlaikyti daugybe ligų. Net ir skonio atžvilgiu žali stiebeliai yra aštresni bei turtingesni aromatu.

Labai naudinga valgyti tokį česnaką vieną kartą per dieną, kai yra nusilpęs imunitetas arba yra sergama virusinėmis ligomis.

Daugybe tinktūrų yra gaminama iš česnako, kad padėtų valyti kraujagysles bei normalizuotų žmogaus širdies darbą. Bet tokiais atvejais sudygusių česnakų nereikia mirkyti, plikyti ar garinti - tik paimi ir valgai!

Sudygęs česnakas yra tikrų tikriausias liaudies medicinos vaistas, taip pat rekomenduojamas naudoti insulto profilaktikai bei bandant išvengti kraujo krešulių.

Jie taipogi gali padėti apsinuodijus ir sustabdyti viduriavimą.

Jie taipogi padeda užkirsti kelią piktybinių ląstelių dauginimuisi, valo kūną.

Antioksidantai sudaigintuose česnakuose taip pat gali sustabdyti ankstyvą ląstelių senėjimą bei raukšlių atsiradimą.

Kaip valgyti sudaigintą česnaką

Naminiai česnakai yra daug naudingesni nei tie, kurie yra nupirkti parduotuvėje. Geriausia česnakus yra daiginti patiems, sudarant tam palankias sąlygas.

Prieš vartodami, supjaustome česnaką perpus ir įsitikiname, kad daigai yra geros spalvos, nejuoduoja bei nepradėję pūti.

Dedame tokį prieskonį prie mėgiamų patiekalų be terminio apdorojimo. Nepamirštame, kad daiginti česnakai yra aštresnio skonio nei įprastai, tad jų reikia dėti mažiau!

Mitybos specialistai įprastai pataria valgyti sudygusius grūdus, žirnius, ridikus ir krapus. Šiuose maisto produktuose yra daugybe augalinių baltymų, vitaminų bei antioksidantų.

Namuose kasdien atsirandančios mums įprastos atliekos – puikūs pagalbininkai sode ir darže.

Naudodami vos du iš jų, susitvarkysite ir su sunkiausiu dirvožemiu, ir su pikčiausiu kenkėju.



Kavos tirščiai

Gėlėms tręšti. Kavos tirščiuose gausu azoto, fosforo, kalio ir kitų mineralinių medžiagų, todėl jos bus itin naudingos gėlėms, jei tik tinkamai paruošite.

Pirmiausiai sutrinkite tirščius ir paskleiskite juos, kad gerai išdžiūtų.

Sodinant vazoninius augalus galite įmaišyti tirščių į žemę. Rožės, pelargonijos, brugmansijos, oleandrai, hortenzijos, rododendrai ir azalijos šias trąšas mėgsta.

Geriausias būdas tręšti tirščiais – pabarstyti jų ant žemės aplink augalą ir paskui švelniai įmaišyti į žemę.

Šiukštu nepadauginkite, kadangi kambarinius augalus taip galima tręšti vos kartą per 6 mėnesius, augančius lauke – iki 4 kartų per metus.

Sumaišykite 1 pilną puodelį kavos tirščių su 8 litrais vandens ir palaikykite šį mišinį per naktį.

Jau kitą dieną turėsite natūralių ir paprastų trąšų tiek gėlėms, tiek daržovėms.

Kompostui. Panaudotos kavos pupelės turtingos azoto, todėl kavos tirščiai puikiai papildys kompostą.

Nors gali pasirodyti, kad tirščiai dirvą turėtų rūgštinti, tačiau toli gražu taip nėra – jų pH svyruoja tarp 6,5-6,8 (skirtingai nei kavos gėrimo).

Drąsiai šias atliekas naudokite azotu papildančiam sluoksniui kartu su nupjauta žole, piktžolėmis, supuvusiais vaisiais.

Kavos tirščiai padeda kompostui išlaikyti bakterijoms ir mikroorganizmams tinkamą temperatūrą bei drėgmę komposto viduje.

Tai puikus katalizatorius kokybiškam ir sveikam kompostui išgauti per trumpą laiką.

Tręšimas vietoje mėšlo. Mėšlo ir kavos tirščių azoto bei anglies santykis labai panašus, todėl drąsiai galite vieną keisti kitu. Tik su abiem būkite atsargūs: maišant kavos tirščius su žeme, galite nudeginti augalų šaknis ar stiebus.



Gražesnėms morkoms. Kai kurie sodininkai rekomenduoja prieš sėjant morkas sumaišyti jų sėklas su kavos tirščiais ir taip susėti kartu į žemę, vėliau paliejant vandeniu.

Morkos augs greičiau ir užaugins dvigubą derlių.

Mulčiavimui. Jei gėles ir daržoves mulčiuosite plonu kavos tirščių sluoksniu, išsaugosite drėgmę ir apginsite nuo piktžolių.

Apsaugai nuo sraigių ir kačių. Išbarstykite tirščius ant žemės aplink augalus – nelįs sraigės, o taip pat išvengsite ir kačių kasinėjimo tose vietose, kadangi šios nemėgsta kavos kvapo.



Pelenai

Rūgščiai dirvai. Jei dirva rūgšti, joje trūksta kalio, todėl būtina patręškite medžio pelenais.

Juose likę karbonatai ir oksidai didina pH lygį ir padeda ją neutralizuoti. Kiek medžio pelenai naudingi, priklauso nuo deginamo medžio rūšies.

Iš kietos medienos (dažniausiai lapuočių) pelenų bus daugiau, todėl ir maistingų medžiagų rasite gerokai daugiau nei minkštesnėje (spygliuočiuose).

Jei pelenus bersite į sunkų ir kietą molingą dirvožemį, jis taps puresniu, pagerės struktūra, o šaknis lengviau pasieks oras, vanduo, su kuriais ir mineralinės medžiagos. Pastarųjų pelenuose gausu – kalcis, magnis, kalis, geležies, magnio

Naudojant pelenus tręšimui, įprastai 1 kv. m. pakanka 200-300 gramų pelenų. Jei dirva rūgšti, galite berti iki 1 kg. Kai kalio dirvoje per daug, o pH aukštesnis nei 7, pelenų neberkite.

Geras šarminės dirvos indikatorius – joje augančios apyninės liucernos, siauralapiai gysločiai bei garstukai.

Krūmų, vaismedžių, rožių tręšimui. Kadangi pelenuose beveik nėra chloro junginių, pavasarį jais galite tręšti aviečių, serbentų, agrastų, braškių krūmelius, vynuoges.

Per metus vienam krūmokšniui ar rožių krūmui reikia apie 0,5-1 kg pelenų.

Tolygiai paskirstykite pelenus ant dirvos aplink augalus, atsargiai pagrėbstykite žemę, kad nepažeistumėte augalų šaknų.

Niekada nepalikite pelenų krūvelėmis – didesnis kiekis į dirvožemį patenkančių druskų gali būti žalingas augalui.

Atkreipkite dėmesį, jog jei augalams trūksta kalio, jų lapų kraštai pagelsta ar paruduoja, atrodo tarsi būtų nudeginti,

Be to, kalis stabdo pernelyg spartų augimą, nes neutralizuoja azoto perteklių taip mus apsaugodamas nuo nitratų.



Kompostui. Pelenų patariama berti ir į komposto krūvas - taip neutralizuosite tiek jas, tiek sliekams bei kitiems naudingiems organizmams žalingą amoniaką;

Apsaugai nuo amarų, baltasparnių, erkučių naikinimui. 1,5 stiklinės medžio pelenų užpilkite nedideliu kiekiu verdančio vandens, atskieskite 10 litrų vandens ir įpilkite 1 šaukštą skysto muilo.

Gerai išmaišykite, perkoškite šį tirpalą ir išpurkškite augalus.

Po savaitės nuplaukite švariu vandeniu (laistant laistytuvu). Toks tirpalas tinka prieskoninių augalų. aguročių, patisonų, moliūgų, agurkų apsaugai.

Agurkų puviniams naikinti. Jei agurkus užpuolė šaknų puvinys, medžio anglimis, pelenais arba kreida apibarstykite pažeistus augalus. Nuo kekerinio puvinio gelbės 1 šaukštelio vario sulfato ir 1 stiklinės pelenų mišinys. 

Gerai sumaišykite šiuos du ingredientus ir pabarstykite pažeistas agurkų vietas.

Daug patyrusių daržininkų kartais net neįtaria, kad metų metus jie ne tik kad nepadeda, o priešingai – trukdo augalams normaliai augti.

Kokios gi tos klaidos?

Sėklos laikomos šiltoje ir drėgnoje vietoje

Šiltas ir drėgnas oras – pikčiausias sėklų priešas.

Laikomos tokiose vietose per kelis mėnesius jos praranda daigumą, ten, kur laisvai patenka oras, – per keletą savaičių. Esant žemesnei temperatūrai daigumą sėklos išsaugo ilgiau.



Jei drėgmės kiekis sėklose nedidelis, laikymas esant 5–10 laipsnių temperatūrai gerokai pailgina jų tinkamumo laiką.

Pernelyg didelė drėgmė esant 5 laipsnių temperatūrai sėkloms kenksmingesnė – genda greičiau – nei sausa patalpa su 25 laipsnių temperatūra.

Stipriai užšaldžius – esant minusinei 15 laipsnių temperatūrai – sausos sėklos išsaugo gyvybingumą, bet gali panirti į gilios ramybės būseną.

Tuomet jas reikia stimuliuoti, pavyzdžiui, pašildyti.

Daugumos sėklų idealios saugojimo sąlygos: vidutinė 12–15 laipsnių temperatūra, vidutinė drėgmė – ne daugiau kaip 50 proc. santykinės drėgmės ir ribotas oro patekimas.

Besaikis sėklų apdorojimas ir beicavimas

Paprastai prieš sėjimą rekomenduojamos sėklų apdorojimo procedūros. Jos daro teigiamą poveikį daigumui ir tolesniam augalų augimui, bet visur reikalingas saikas.



Bet jei sėklas pernelyg prisodrinsite mikroelementais, mirkysite alavijų sultyse, po to dar grūdinsite, jos nesudygs.

Daroma ir kita klaida. Pavyzdžiui, pomidorai. Daugelis daržininkų mano, kad sėklas pakanka porą minučių palaikyti silpname (rožiniame) kalio permanganato tirpale ir apie daigų ligas galima užmiršti.

Visiškai neteisingas požiūris! Silpna koncentracija nesunaikina ligų sukėlėjų. Reikiamo tirpalo receptas: 0,5 l vandens ištirpinti 5 g kalio permanganato.

Į jį sėklas pamerkti ne trumpiau nei 15 min., optimalus laikas – 30 min. Po to būtinai praplauti ir 6–8 val. pamerkti į kambario temperatūros vandenį.

Bet jei nusipirkote sėklas nenatūralaus atspalvio (pavyzdžiui, rožinio ar mėlyno), vadinasi, jos jau apdorotos fungicidais. Tuomet nieko daryti nereikia.

Išdygusių sėklų grūdinimas

Jei nebegrūdinsite daigų, tuomet nėra prasmės to daryti sėkloms. Kambaryje išdygę augalai praranda imunitetą – grūdinimo rezultatą.

Bet jei yra galimybė daigus išnešti į balkoną ar kitą vėsią vietą, – sėklų grūdinimas bus tik į naudą.



Ši procedūra itin naudinga šalčiui atsparioms kultūroms: burokėliams, salierams, morkoms, kopūstams, svogūnams, pastarnokams, petražolėms, kurie auga atvirame grunte.

Pernelyg tankus sėjimas

Tai – viena dažniausių pradedančių daržininkų klaidų. Jei sėklas pasėsite pernelyg tankiai, sėjinukai augs netolygiai, stiebsis į viršų, išaugs silpni ir bus neatsparūs ligoms. To neatsitiks, jei sėdami laikysitės rekomenduojamo atstumo.

Neteisingas laistymas

Daugelis net nepagalvoja, kokią didelę daro klaidą, kai vos pasėję laisto dirvožemį.

To negalima jokiu būdu daryti, nes kartu su vandeniu sėklos atsiduria giliai dirvožemyje.

Tuomet ilgiau dygsta arba visai neišdygsta.



Dirvožemį dėžėje ar vazonėlyje reikia palieti šiltu vandeniu iki sėjimo.

Po to galima tik apipurkšti.

Vėliau laistyti reikia taip pat atsargiai: vengti tiek viršutinio dirvožemio sluoksnio perdžiūvimo, tiek ir pernelyg didelio drėgnumo.

Daigų jokiu būdu negalima laistyti šaltu vandeniu iš čiaupo.

Laistyti skirtas vanduo turi nusistoti ne trumpiau nei parą.

Neperauginkite sodinukų

Kiekvienos kultūros daigai turi savo optimalius dydžius. Pavyzdžiui, kokybiški, sodinti į atvirą gruntą skirti pomidorų ankstyvųjų rūšių ir hibridų daigai turi būti 50–60 dienų ir turėti 7–9 lapus; kopūstų – 35–55 dienų ir 4–5 tikrus lapus.

Agurkų, moliūgų, aguročių, cukinijų, patisonų, melionų ir arbūzų daigai paprastai auginami 25–35 dienas (sodinukai turi turėti 2–3 tikrus lapus).

Peraugę sodinukai sunkiau prigyja.

Kad druska daug kur gali pagelbėti buityje, esate ne kartą skaitę. 

Bet gal dar nedaugelis žino, kad ji gali išspręsti ir kai kurias problemas jūsų darže. 

Paruošėme keletą patarimų, kuriais dalijasi patyrę daržininkai savo tinklaraščiuose.




Ant pomidorų, pavyzdžiui, pastebime pirmuosius fitoftorozės – labai pavojingos ir žaibiškai plintančios ligos – požymius. 

Tuomet nedelsiant reikia pagreitinti vaisių nokimą, nes tik taip juos išgelbėsime. 

Tuo tikslu pomidorus paprastai rekomenduojama „pamaitinti“ kaliu ir fosforu.

Bet yra ir kitas – efektyvesnis ir paprastesnis būdas. 

Pasiruoškite tokį tirpalą: 1 litras vandens ir 100 gramų valgomosios druskos, juo apipurkškite ligos pažeistus augalus. 

Po tokios gydomosios operacijos lapai pageltonuos ir nukris, augalų augimas sulėtės ir visa jų energija bus nukreipta vaisiams nokinti. 

Be to, plona druskos plėvelė, kuri atsiras ant vaisių, juos apsaugos nuo tolesnio infekcijos plitimo.

Bet galima ir nelaukti, vaizdingai sakant, kol trenks žaibas. 



Profilaktiškai augalus galima apipurkšti šviežiu česnakų užpilu – 50 gramų česnakų vienam kibirui vandens ar perrūgusio kefyro – 1 litas vienam kibirui vandens – skiediniu.

Kita problema – blogai augantys burokėliai. 

Šakniavaisiai vos didesni už ridikėlį ir visiškai nesaldūs. 

Čia taip taip gali pagelbėti druska.

 Viename kibire vandens ištirpinkite 35–50 gramus druskos ir šiuo skiediniu pamaitinkite augalus.

Toks maisto papildas naudojamas vasaros pradžioje, kai ant augalų atsiranda aštuoni tikri lapai. 

Druskos skiedinys pilamas ne po pačia šaknimi, o į vageles – 10 cm atstumu nuo šakniavaisio.

Jau keleri metai pūva svogūnai? 

Kaltininkas – svogūninė musė. 

Jei pastebėjote pageltonavusius svogūno laiškus, lysvę nedelsdami užpilkite rupia valgomąja druska – 10 kv. metrų 1 kg druskos. 

Žemę gerai palaistykite vandeniu, kad druska ištirptų.