Ne paslaptis, kad visi sodininkai nori džiaugtis sveikais ir gražiais augalais.

Nors svarbiausia yra tinkama sodinimui dirva, reikšmingą vaidmenį atlieka ir tręšimas. Ką daryti, jei nenorite išleisti daug pinigų augalų trąšoms?

Tai ne problema. Veiksmingų trąšų galite rasti tiesiog savo virtuvėje.

Nikki Tilley sako, kad gailisi, jog šitų dalykų nežinojo anksčiau, tačiau dabar šios ranka pasiekiamos trąšos – nepamainomos.

Ji keliais savo atradimais dalijasi ir su kitais.

Pienas



Viena iš galimų trąšų – pienas. Jame gausu kalcio, naudingų baltymų, vitamino B ir cukrų, kurie gali pagerinti augalų derlių. Kaip trąšą galima naudoti bet kokį pieną – ir šviežią, ir pasenusį, taip pat net ir pieno miltelius.

Viskas, ką reikia padaryti, tai lygiu santykiu sumaišyti pieną su vandeniu ir naudoti kaip purškiklį augalų lapams.

Galima mišinį užpilti ir aplink augalų pagrindą, kad šaknys sugertų pieną.

Jei norite naudoti pieno miltelius, jais pabarstykite dirvą ir apipilkite vandeniu.

Obuolių sidro actas



Kone kiekvienas žino, kad actas yra tinkamas daugeliui dalykų, ne išimtis – ir sodas.

Obuolių sidro actas gali būti naudojamas kaip trąša auginant augalus.

Į maždaug keturis litrus vandens reikia įdėti vieną šaukštą acto.

Supylus tokį mišinį ant dirvožemio aplink augalus, galima neabejoti, kad jie augs sveiki, jokie kenkėjai augalų nepuls.

Želatina



Želatina yra puiki trąša kambariniams augalams ir kitiems žalumynams sode.

Kodėl? Todėl, kad želatina yra pagaminta iš medžiagų, turinčių daug azoto, kuris skatina augalų vystymąsi ir augimą.

Želatinos pakelį reikia ištirpdyti puodelyje karšto vandens, tada įpilti dar tris puodelius šalto vandens.

Šį mišinį kartą per mėnesį užpilkite ant augalų aplink dirvą ir džiaukitės neapsakomu rezultatu.

Virimo vanduo



Atvėsęs virimo vanduo gali būti puiki trąša kambariniams ir sodo augalams. 

Vanduo, kuris buvo naudojamas virti bulves, daržoves, kiaušinius, makaronus, yra užpildytas maistinėmis medžiagomis, tokiomis kaip fosforas, azotas, geležis, kalcis. 

Dėl to užuot pylę virimo vandenį į kanalizaciją, leiskite jam atvėsti ir laistykite juo augalus, kurie už tai atsidėkos geresniu augimu.

Daug patyrusių daržininkų kartais net neįtaria, kad metų metus jie ne tik kad nepadeda, o priešingai – trukdo augalams normaliai augti.

Kokios gi tos klaidos?

Sėklos laikomos šiltoje ir drėgnoje vietoje

Šiltas ir drėgnas oras – pikčiausias sėklų priešas.

Laikomos tokiose vietose per kelis mėnesius jos praranda daigumą, ten, kur laisvai patenka oras, – per keletą savaičių. Esant žemesnei temperatūrai daigumą sėklos išsaugo ilgiau.



Jei drėgmės kiekis sėklose nedidelis, laikymas esant 5–10 laipsnių temperatūrai gerokai pailgina jų tinkamumo laiką.

Pernelyg didelė drėgmė esant 5 laipsnių temperatūrai sėkloms kenksmingesnė – genda greičiau – nei sausa patalpa su 25 laipsnių temperatūra.

Stipriai užšaldžius – esant minusinei 15 laipsnių temperatūrai – sausos sėklos išsaugo gyvybingumą, bet gali panirti į gilios ramybės būseną.

Tuomet jas reikia stimuliuoti, pavyzdžiui, pašildyti.

Daugumos sėklų idealios saugojimo sąlygos: vidutinė 12–15 laipsnių temperatūra, vidutinė drėgmė – ne daugiau kaip 50 proc. santykinės drėgmės ir ribotas oro patekimas.

Besaikis sėklų apdorojimas ir beicavimas

Paprastai prieš sėjimą rekomenduojamos sėklų apdorojimo procedūros. Jos daro teigiamą poveikį daigumui ir tolesniam augalų augimui, bet visur reikalingas saikas.



Bet jei sėklas pernelyg prisodrinsite mikroelementais, mirkysite alavijų sultyse, po to dar grūdinsite, jos nesudygs.

Daroma ir kita klaida. Pavyzdžiui, pomidorai. Daugelis daržininkų mano, kad sėklas pakanka porą minučių palaikyti silpname (rožiniame) kalio permanganato tirpale ir apie daigų ligas galima užmiršti.

Visiškai neteisingas požiūris! Silpna koncentracija nesunaikina ligų sukėlėjų. Reikiamo tirpalo receptas: 0,5 l vandens ištirpinti 5 g kalio permanganato.

Į jį sėklas pamerkti ne trumpiau nei 15 min., optimalus laikas – 30 min. Po to būtinai praplauti ir 6–8 val. pamerkti į kambario temperatūros vandenį.

Bet jei nusipirkote sėklas nenatūralaus atspalvio (pavyzdžiui, rožinio ar mėlyno), vadinasi, jos jau apdorotos fungicidais. Tuomet nieko daryti nereikia.

Išdygusių sėklų grūdinimas

Jei nebegrūdinsite daigų, tuomet nėra prasmės to daryti sėkloms. Kambaryje išdygę augalai praranda imunitetą – grūdinimo rezultatą.

Bet jei yra galimybė daigus išnešti į balkoną ar kitą vėsią vietą, – sėklų grūdinimas bus tik į naudą.



Ši procedūra itin naudinga šalčiui atsparioms kultūroms: burokėliams, salierams, morkoms, kopūstams, svogūnams, pastarnokams, petražolėms, kurie auga atvirame grunte.

Pernelyg tankus sėjimas

Tai – viena dažniausių pradedančių daržininkų klaidų. Jei sėklas pasėsite pernelyg tankiai, sėjinukai augs netolygiai, stiebsis į viršų, išaugs silpni ir bus neatsparūs ligoms. To neatsitiks, jei sėdami laikysitės rekomenduojamo atstumo.

Neteisingas laistymas

Daugelis net nepagalvoja, kokią didelę daro klaidą, kai vos pasėję laisto dirvožemį.

To negalima jokiu būdu daryti, nes kartu su vandeniu sėklos atsiduria giliai dirvožemyje.

Tuomet ilgiau dygsta arba visai neišdygsta.



Dirvožemį dėžėje ar vazonėlyje reikia palieti šiltu vandeniu iki sėjimo.

Po to galima tik apipurkšti.

Vėliau laistyti reikia taip pat atsargiai: vengti tiek viršutinio dirvožemio sluoksnio perdžiūvimo, tiek ir pernelyg didelio drėgnumo.

Daigų jokiu būdu negalima laistyti šaltu vandeniu iš čiaupo.

Laistyti skirtas vanduo turi nusistoti ne trumpiau nei parą.

Neperauginkite sodinukų

Kiekvienos kultūros daigai turi savo optimalius dydžius. Pavyzdžiui, kokybiški, sodinti į atvirą gruntą skirti pomidorų ankstyvųjų rūšių ir hibridų daigai turi būti 50–60 dienų ir turėti 7–9 lapus; kopūstų – 35–55 dienų ir 4–5 tikrus lapus.

Agurkų, moliūgų, aguročių, cukinijų, patisonų, melionų ir arbūzų daigai paprastai auginami 25–35 dienas (sodinukai turi turėti 2–3 tikrus lapus).

Peraugę sodinukai sunkiau prigyja.

Kad druska daug kur gali pagelbėti buityje, esate ne kartą skaitę. 

Bet gal dar nedaugelis žino, kad ji gali išspręsti ir kai kurias problemas jūsų darže. 

Paruošėme keletą patarimų, kuriais dalijasi patyrę daržininkai savo tinklaraščiuose.




Ant pomidorų, pavyzdžiui, pastebime pirmuosius fitoftorozės – labai pavojingos ir žaibiškai plintančios ligos – požymius. 

Tuomet nedelsiant reikia pagreitinti vaisių nokimą, nes tik taip juos išgelbėsime. 

Tuo tikslu pomidorus paprastai rekomenduojama „pamaitinti“ kaliu ir fosforu.

Bet yra ir kitas – efektyvesnis ir paprastesnis būdas. 

Pasiruoškite tokį tirpalą: 1 litras vandens ir 100 gramų valgomosios druskos, juo apipurkškite ligos pažeistus augalus. 

Po tokios gydomosios operacijos lapai pageltonuos ir nukris, augalų augimas sulėtės ir visa jų energija bus nukreipta vaisiams nokinti. 

Be to, plona druskos plėvelė, kuri atsiras ant vaisių, juos apsaugos nuo tolesnio infekcijos plitimo.

Bet galima ir nelaukti, vaizdingai sakant, kol trenks žaibas. 



Profilaktiškai augalus galima apipurkšti šviežiu česnakų užpilu – 50 gramų česnakų vienam kibirui vandens ar perrūgusio kefyro – 1 litas vienam kibirui vandens – skiediniu.

Kita problema – blogai augantys burokėliai. 

Šakniavaisiai vos didesni už ridikėlį ir visiškai nesaldūs. 

Čia taip taip gali pagelbėti druska.

 Viename kibire vandens ištirpinkite 35–50 gramus druskos ir šiuo skiediniu pamaitinkite augalus.

Toks maisto papildas naudojamas vasaros pradžioje, kai ant augalų atsiranda aštuoni tikri lapai. 

Druskos skiedinys pilamas ne po pačia šaknimi, o į vageles – 10 cm atstumu nuo šakniavaisio.

Jau keleri metai pūva svogūnai? 

Kaltininkas – svogūninė musė. 

Jei pastebėjote pageltonavusius svogūno laiškus, lysvę nedelsdami užpilkite rupia valgomąja druska – 10 kv. metrų 1 kg druskos. 

Žemę gerai palaistykite vandeniu, kad druska ištirptų.