Morkos su cukrumi
Ko gero vienas iš ankstyviausių mano atsiminimų apie maistą yra morkų salotos su cukrumi. Nors vaikai dažniausiai nelabai žavisi daržovių užkandžiais, bet šios salotos buvo ir vis dar yra išimtis. Dažniausiai mama jas gamindavo, kai orai atvėsdavo, nebelikdavo šviežių uogų ir kai obuoliai tapdavo praktiškai vieninteliais vaisiais namuose. Ji visuomet rūpinosi, kad mums netrūktų vitaminų, dėl to šias morkų salotas šaltuoju metų laiku gamindavo gan dažnai. Ir aš, ir broliai jas mielai valgydavom. Nepamenu nei vieno karto, kad mamai būtų tekę kurį nors iš mūsų įkalbinėti pabaigti savo porcijas.
Šiandien svarsčiau ką gi čia greitai pagaminti pietums ir prisiminiau šias salotas. Nemeluosiu - buvo taip pat gardu kaip ir vaikystėje. Pamaniau, kad šios salotos vertos pasidalinimo su Jumis, nes pastebėjau, kad kuo receptai paprastesni ir kuo geriau žinomi, tuo didesnė tikimybė, kad jie nugrims į užmarštį. Sudėtingų patiekalų receptai dažniausiai užrašomi, perduodami iš kartos į kartą, o kasdieniai nyksta tarsi nepastebimai tiesiog kažkuriuo momentu tampa nebemadingi ir tyliai pradingsta. Taip jau yra, jeigu Napoleonus ir kutuzovus žmonės dar prisimena, tai eilinių kareivių vardai prapuola istorijos užkaboriuose.
Tikriausiai tokias salotas mamos arba močiutės gamindavo daugumai. Nereikia nei pasakoti, kad šios salotos-desertas - tikras gėris. Na, o jei neragavusieji turėtų jų paragauti ir patys įsitikintų, kad sakau tiesą. Be to, esu aptikusi kelis šių salotų receptus ir angliškuose puslapiuose - ten jos pristatomos kaip originalus, šiuolaikinis vegetariškas užkandis. O mums, ne tik Lietuvos, bet ir visos posovietinės erdvės žmonėms tai - puikiai pažįstamas derinys, gelbėjęs mamas, kai akis badydavo tuščios parduotuvių lentynos. Šioms salotoms svarbūs tik du dalykai - pirma, kad morkos būtų nesuvytusios,saldžios, sultingos; antra - turėti namuose bent žiupsnį cukraus. Pastarasis visuomet būdavo baltas, nes apie rudąjį tuo metu žinojo nebent profesionalūs konditeriai. Naujieji receptai kaip man teko pastebėti, atvirkščiai, siūlo tarkuotas morkas gardinti ruduoju cukrumi, plakta grietinėle, riešutais, džiovintais vaisiais ir t.t. Galite išmėginti įvairius variantus, bet net paprasčiausios tradicinės salotos be nieko bus puikus pasirinkimas.
Nors yra vienas prieskonis, kuriuo aš asmeniškai būtų labai norėčiau pagardinti šias salotas. Anot mano mamos, jai ir jos broliams (mano dėdėms), smulkiai sutarkuotas morkas močiutė ir promočiutė vaikystėje visuomet apibarstydavo ne tik cukrumi, bet ir citvaru - taip liaudyje buvo vadinamas citvarinis kietis (lot. Artemisia cina). Su šiuo augalu pokario vaikai buvo gydomi nuo kirmėlių, tačiau mama tvirtina, jog į morkų salotas maloniai kvepiantis citvaras buvo dedamas ne vien medicininiais tikslais - čia jis labai tikdavo ir kaip prieskoninė žolelė, suteikianti salotoms išskirtinumo. Anksčiau džiovintų citvaro žiedynų buvo galima įsigyti bet kurioje vaistinėje, bet dabar jie tapo didele retenybe - bent jau man citvaro aptikti nepavyko. Tad jei jūsų paieškos bus sėkmingesnės už manąsias, mažą žiupsnelį patrinkite tarp pirštų ir pabarstykite ant tarkuotų, cukrumi pagardintų morkų - to turėtų užtekti, kad šį patiekalą atrastumėte iš naujo.
Šiandien svarsčiau ką gi čia greitai pagaminti pietums ir prisiminiau šias salotas. Nemeluosiu - buvo taip pat gardu kaip ir vaikystėje. Pamaniau, kad šios salotos vertos pasidalinimo su Jumis, nes pastebėjau, kad kuo receptai paprastesni ir kuo geriau žinomi, tuo didesnė tikimybė, kad jie nugrims į užmarštį. Sudėtingų patiekalų receptai dažniausiai užrašomi, perduodami iš kartos į kartą, o kasdieniai nyksta tarsi nepastebimai tiesiog kažkuriuo momentu tampa nebemadingi ir tyliai pradingsta. Taip jau yra, jeigu Napoleonus ir kutuzovus žmonės dar prisimena, tai eilinių kareivių vardai prapuola istorijos užkaboriuose.
Tikriausiai tokias salotas mamos arba močiutės gamindavo daugumai. Nereikia nei pasakoti, kad šios salotos-desertas - tikras gėris. Na, o jei neragavusieji turėtų jų paragauti ir patys įsitikintų, kad sakau tiesą. Be to, esu aptikusi kelis šių salotų receptus ir angliškuose puslapiuose - ten jos pristatomos kaip originalus, šiuolaikinis vegetariškas užkandis. O mums, ne tik Lietuvos, bet ir visos posovietinės erdvės žmonėms tai - puikiai pažįstamas derinys, gelbėjęs mamas, kai akis badydavo tuščios parduotuvių lentynos. Šioms salotoms svarbūs tik du dalykai - pirma, kad morkos būtų nesuvytusios,saldžios, sultingos; antra - turėti namuose bent žiupsnį cukraus. Pastarasis visuomet būdavo baltas, nes apie rudąjį tuo metu žinojo nebent profesionalūs konditeriai. Naujieji receptai kaip man teko pastebėti, atvirkščiai, siūlo tarkuotas morkas gardinti ruduoju cukrumi, plakta grietinėle, riešutais, džiovintais vaisiais ir t.t. Galite išmėginti įvairius variantus, bet net paprasčiausios tradicinės salotos be nieko bus puikus pasirinkimas.
Reklama
Nors yra vienas prieskonis, kuriuo aš asmeniškai būtų labai norėčiau pagardinti šias salotas. Anot mano mamos, jai ir jos broliams (mano dėdėms), smulkiai sutarkuotas morkas močiutė ir promočiutė vaikystėje visuomet apibarstydavo ne tik cukrumi, bet ir citvaru - taip liaudyje buvo vadinamas citvarinis kietis (lot. Artemisia cina). Su šiuo augalu pokario vaikai buvo gydomi nuo kirmėlių, tačiau mama tvirtina, jog į morkų salotas maloniai kvepiantis citvaras buvo dedamas ne vien medicininiais tikslais - čia jis labai tikdavo ir kaip prieskoninė žolelė, suteikianti salotoms išskirtinumo. Anksčiau džiovintų citvaro žiedynų buvo galima įsigyti bet kurioje vaistinėje, bet dabar jie tapo didele retenybe - bent jau man citvaro aptikti nepavyko. Tad jei jūsų paieškos bus sėkmingesnės už manąsias, mažą žiupsnelį patrinkite tarp pirštų ir pabarstykite ant tarkuotų, cukrumi pagardintų morkų - to turėtų užtekti, kad šį patiekalą atrastumėte iš naujo.
Ingredientai
- morkos: 2 vidutinio dydžio(sultingos ir kuo saldesnės)
- cukrus: ~ 1 valgomasis šaukštas (arba pagal skonį)
- aliejus: 1 arbatinis šaukštelis (nebūtinai)
- džiovintas citvarinis kietis (citvaras): žiupsnelio (nebūtinai)
- 1. Morkas nuskutame.
- 2. Morkas kruopščiai nuplauname.
- 3. Morkas sutarkuojame per smulkią tarką. Tinkamai sutarkuoti morkas svarbu - jeigu jos bus per stambiai sutarkuotos (per burokinę tarką arba šiaudeliais), salotoms trūks sultingumo. Antra vertus, sutrinti morkų iki tyrės irgi nereikia, tad bulvių tarka čia irgi netiks.
- 4. Į tarkuotas morkas įberiame maždaug pusę šaukšto cukraus ir išmaišome. Jeigu yra noras, galime pašlakstyti aliejumi (ir aš ir mama į morkų salotas aliejaus paprastai nepilam, bet gydytojai rekomenduoja tą daryti, kad organizmas galėtų efektyviau pasisavinti jose esantį karotiną).
- 5. Palaukiame 3-5 minutes, kol cukrus beveik ištirps. Sudedame į serviravimo dubenį, pabarstome likusiu cukrumi ir, jeigu turite - citvariniu kiečiu.
- 6. Valgykite tuojau pat kaip užkandį priešpiečiams, pavakariams ir panašiai, arba patiekite kaip sveikuolišką desertą. Tokios saldžios morkų salotos labai tiks ir vaikų stalui.
- 7. Rekomendacija: Daugiau morkų salotų receptų rasite: Morkų salotos.
Recepto paruošimas
Reklama
