Obuolių sūris
Iš 3,5 kilogramų nuvalytų obuolių man išvirė apie 1,5 kilogramo obuolių sūrio.
Obuolių sūrius kepant orkaitėje, aš pabaigiu virti ant viryklės, nes tirštėjančią obuolienę reikia maišyti ir ji linkusi svilti. Be to taip geriau matosi, kada jau masė "gatava".
Na ir kuris gi būdas geriausias? Nežinau, man geri visi, visaip pavyksta. Patogiau puodą statyti į orkaitę, nes tuomet nereikia keletą valandų stovėti lyg prirakintai prie viryklės ir maišyti. Orkaitėje kepama obuolių košė nekunkuliuoja taip smarkiai, kaip ant viryklės, nesitaško ir mažiau svyla, tad kaip ir lengvesnis variantas.
Sūrius geriausia virti puoduose storesniais dugnais arba tuose, kuriuose viskas mažiau svyla, tai yra labai svarbu. Emaliuoti puodai čia visiškai netinka. Tad puikiai pasitarnauja visi tie "gerieji ir brangieji", Zepter, Bauer, puodai keramine danga ir panašiai.
Kai talpinate puodus su obuoliais į orkaitę, jų nereikia perkrauti. Obuolių reiktų dėti tiek, kad kai masė sukris užimtų ne daugiau kaip du trečdalius puodo. Antraip kepama obuolių masė orkaitėje ims putodama bėgti per kraštus, svils ir pridarys dar daugiau darbo nei verdant ant kaitlentės.
Labai labai svarbu verdamą masę nuolat maišyti. Neverdu obuolių iš karto didesniais kiekiais, kuo daugiau obuolių, tuo daugiau sulčių, o vėliau - suvirusios masės, tuomet kur kas ilgiau tenka viską virti. Kartais vien dėl to pritrūksta kantrybės ir atrodo, kad verdama obuolienė jau niekuomet nebesutirštės tiek, kiek reikia.
Išvirusius ir atvėsusius obuolių sūriukus, kokios formos jie bebūtų, labai svarbu gerai išdžiovinti. Suspausti ir ką tik išimti iš formų, jie labiau primena tvirtą obuolių džemą nei sūrį. Padžiovinti jie kur kas skanesni,o ir laikosi ilgiau. Tai galima daryti įvairiais būdais: išimtus iš sūrmaišių, geriausiai įvynioti į retą lininį ar drobinį audinį ir džiovinti pakabintus virš krosnies, židinio, ant radiatoriaus ar tiesiog sudėtus ant šildomų grindų. Jeigu yra galimybė, nesuvyniotus sūrius keletą dienų naudinga padžiovinti 50 - 60 laipsnių temperatūros orkaitėje ant grotelių, o tuomet suvyniojus (būtinai į retą audinį, kad kvėpuotų ir nepradėtų pelyti), pakabinti gerai vėdinamoje ir sausoje patalpoje arba sudėti ant šildomo radiatoriaus ir pamiršti. Kuo ilgiau džiovinsite, tuo skanesni ir tinkamesni saugoti ne tik iki Kalėdų, bet ir iki Velykų, sūriai bus.
Išvirusią obuolių košę patogiausia nestorais sluoksniais sudėti į kepimo formas ar skardas, aš nedarau storų sūrių, nes plonesni greičiau išdžiūsta ir skaniau atrodo supjaustyti.
Jeigu norisi sūrio formos skanėstų (tokie jie gražesni, jei gaminami dovanoms), karštos obuolių masės nepilu į medžiaginius sūrmaišius (man juose obuolienė prilimpa ir sūriai apsivelia plaušais), pravėsusią masę sukrečiu tiesiog į maišelius nuo duonos. Gerai suvirusi masė slegiama nevarva ir joks sirupas neišbėga, o palaikyta pora dienų po svoriu, puikiai laiko formą, nors yra kiek minkštoka.
Obuolių sūrius kepant orkaitėje, aš pabaigiu virti ant viryklės, nes tirštėjančią obuolienę reikia maišyti ir ji linkusi svilti. Be to taip geriau matosi, kada jau masė "gatava".
Na ir kuris gi būdas geriausias? Nežinau, man geri visi, visaip pavyksta. Patogiau puodą statyti į orkaitę, nes tuomet nereikia keletą valandų stovėti lyg prirakintai prie viryklės ir maišyti. Orkaitėje kepama obuolių košė nekunkuliuoja taip smarkiai, kaip ant viryklės, nesitaško ir mažiau svyla, tad kaip ir lengvesnis variantas.
Sūrius geriausia virti puoduose storesniais dugnais arba tuose, kuriuose viskas mažiau svyla, tai yra labai svarbu. Emaliuoti puodai čia visiškai netinka. Tad puikiai pasitarnauja visi tie "gerieji ir brangieji", Zepter, Bauer, puodai keramine danga ir panašiai.
Kai talpinate puodus su obuoliais į orkaitę, jų nereikia perkrauti. Obuolių reiktų dėti tiek, kad kai masė sukris užimtų ne daugiau kaip du trečdalius puodo. Antraip kepama obuolių masė orkaitėje ims putodama bėgti per kraštus, svils ir pridarys dar daugiau darbo nei verdant ant kaitlentės.
Labai labai svarbu verdamą masę nuolat maišyti. Neverdu obuolių iš karto didesniais kiekiais, kuo daugiau obuolių, tuo daugiau sulčių, o vėliau - suvirusios masės, tuomet kur kas ilgiau tenka viską virti. Kartais vien dėl to pritrūksta kantrybės ir atrodo, kad verdama obuolienė jau niekuomet nebesutirštės tiek, kiek reikia.
Išvirusius ir atvėsusius obuolių sūriukus, kokios formos jie bebūtų, labai svarbu gerai išdžiovinti. Suspausti ir ką tik išimti iš formų, jie labiau primena tvirtą obuolių džemą nei sūrį. Padžiovinti jie kur kas skanesni,o ir laikosi ilgiau. Tai galima daryti įvairiais būdais: išimtus iš sūrmaišių, geriausiai įvynioti į retą lininį ar drobinį audinį ir džiovinti pakabintus virš krosnies, židinio, ant radiatoriaus ar tiesiog sudėtus ant šildomų grindų. Jeigu yra galimybė, nesuvyniotus sūrius keletą dienų naudinga padžiovinti 50 - 60 laipsnių temperatūros orkaitėje ant grotelių, o tuomet suvyniojus (būtinai į retą audinį, kad kvėpuotų ir nepradėtų pelyti), pakabinti gerai vėdinamoje ir sausoje patalpoje arba sudėti ant šildomo radiatoriaus ir pamiršti. Kuo ilgiau džiovinsite, tuo skanesni ir tinkamesni saugoti ne tik iki Kalėdų, bet ir iki Velykų, sūriai bus.
Reklama
Išvirusią obuolių košę patogiausia nestorais sluoksniais sudėti į kepimo formas ar skardas, aš nedarau storų sūrių, nes plonesni greičiau išdžiūsta ir skaniau atrodo supjaustyti.
Jeigu norisi sūrio formos skanėstų (tokie jie gražesni, jei gaminami dovanoms), karštos obuolių masės nepilu į medžiaginius sūrmaišius (man juose obuolienė prilimpa ir sūriai apsivelia plaušais), pravėsusią masę sukrečiu tiesiog į maišelius nuo duonos. Gerai suvirusi masė slegiama nevarva ir joks sirupas neišbėga, o palaikyta pora dienų po svoriu, puikiai laiko formą, nors yra kiek minkštoka.
Ingredientai
- išvalyti ir skiltelėmis supjaustyti obuoliai: 3,5 kilogramo (aš maišiau 'antaninius' su 'gravenstein')
- cukrus: 0,5 kilogramo
- citrinos sultys: iš 1 vieneto
- nulupti, išvalyti ir ketvirčiais supjaustyti obuoliai: 3,5 kilogramo (trečdalis 'antaninių', likusioji dalis 'gravenstein')
- cukrus: vienam kilogramui obuolių košės reikia 200 gramų cukraus
- pakepinti migdolai: saujos
- nulupti ir skiltelėmis supjaustyti obuoliai: 3,5 kilogramo (naudojau vien 'gravenstein' veislės obuolius)
- cukrus: 0,5 kilogramo
- maltas cinamonas: 1 nubraukto arbatinio šaukštelio (arba kiek norisi)
- kepinti lazdyno riešutai: geros saujos
- nulupti, išvalyti ir skiltelėmis supjaustyti obuoliai: 3,5 kilogramo (naudojau 'bogatyr' veislės obuolius)
- vengrinės slyvos: 1,5 kilogramo (perpjautų, išimtais kauliukais)
- cukrus: 800 gramų
1 būdas (įprastas, verdant):
2 būdas (kepant orkaitėje):
3 būdas (mišriuoju būdu):
Obuolių - slyvų sūris:
- 1. 1 būdas. Pastebėjimas. Obuolius galime lupti, o galime ir nelupti (nebent obuolių odelė labai stora ir kieta), kadangi verdant, odelės beveik visiškai suverda. Be to, jose yra nemažai pektinų, todėl su odelėmis virti sūriai gaunasi tvirtesni ir greičiau suverda (bent jau man taip pasirodė).
- 2. Obuolių skilteles užpilame cukrumi, supilame citrinos sultis ir paliekame parai (aš visuomet laikau kambario temperatūroje), kad išsiskirtų sultys.
- 3. Kitą dieną obuolius gerai nusunkiame, o gautą sirupą viriname atvirame storadugniame puode ant didesnės kaitros, kol truputėlį sutirštės ir liks ne daugiau kaip trečdalis tūrio (turi nugaruoti kaip įmanoma daugiau vandens. Virimo laikas priklauso nuo to, kiek sultingi buvo obuoliai ir kiek tų sulčių išsiskyrė. Aš viriau maždaug 30 minučių).
- 4. Supilame nusunktus obuolius ir užviriname. Nuolat maišant (mediniu šaukštu) verdame, kol obuoliai sukris, o masė ims tirštėti (maždaug 1 - 1,5 valandos). Šiuo atveju virimo laikas vėl priklauso nuo obuolių rūšies, jų kiekio ir kaitros intensyvumo. Kuo intensyviau virsime, tuo labiau masė kunkuliuodama taškysis (ypač, jei obuoliai sultingi), tuo intensyviau teks maišyti. Jei virsime ant mažesnės kaitros, mažiau taškysis, bet ilgiau virs. Maišyti vis vien teks pastoviai, todėl nuo puodo nesitraukiame, obuolienė gali greit prisvilti.
- 5. Kai obuolių masė visiškai sutirštės, o perbraukus per puodo vidurį, nebesubėgs, sūris bus išviręs.
- 6. Šiek tiek praaušusią obuolienę sukrečiame į kepimo popieriumi išklotą neaukštą formą (manoji kvadratinė, jos kraštinė 20 centimetrų), šaukštu gerai suspaudžiame, kad neliktų oro tarpų, išlyginame paviršių ir paliekame atvėsti.
- 7. Atvėsusį, atsargiai išimame iš formos, nulupame popierių ir džioviname.
- 8. 2 būdas. Obuolius sudedame į gilesnę kepimo skardą (maždaug saują ar dvi obuolių supjaustome skiltelėmis ir pasiliekame pabaigai) ir kepame 200 laipsnių temperatūros orkaitėje, kol obuoliai visiškai sukris (šie obuoliai man kepė maždaug 30 minučių).
- 9. Masę atvėsiname ir pasveriame. Obuolienę sukrečiame į karščiui atsparų storadugnį puodą, supilame reikiamą kiekį cukraus, gerai išmaišome ir kepame 200 laipsnių temperatūros orkaitėje maždaug 1 valandą. Maždaug kas 15 - 20 minučių vis įkišame medinį šaukštą ir pamaišome. Šiuo būdu verdama obuolienė nesitaško, nesvyla ir nereikalauja nuolatinio budėjimo.
- 10. Masei pradėjus visiškai tirštėti ir tamsėti, puodą išimame iš orkaitės ir statome ant įkaitusios viryklės (būkite budrūs, puodas labai karštas). Nuolat maišant baigiame virti ant vidutinės kaitros, kol visiškai sutirštės, dar maždaug 30 minučių.
- 11. Sudedame likusius skiltelėmis pjaustytus obuolius ir kai puode, šaukštu perskyrus obuolių masę, ji tokia ir lieka (nebesubėga krūvon), suberiame migdolus, gerai išmaišome.
- 12. Tuomet sukrečiame į nedidelę sviestiniu popieriumi išklotą kepimo skardą ar nedidelę formą. Gerai suspaudžiame, išlyginame ir paliekame, kad atvėstų.
- 13. Atsargiai išimame iš formos, nulupame popierių ir džioviname.
- 14. 3 būdas. Paruoštus obuolius užpilame cukrumi ir paliekame per naktį, kad išsiskirtų sultys.
- 15. Kitą dieną gerai nusunkiame (aš nupilu ir dar gerai nuspaudžiu rankomis) ir gautą sirupą verdame storadugniame puode, kol šiek tiek sutirštės, o jo tūris sumažės ne mažiau kaip tris kartus.
- 16. Sudedame obuolius (šiek tiek pasiliekame pabaigai, jei norime margo sūrio) ir pašaunam į 200 laipsnių temperatūros orkaitę apie 1,5 valandos, kas 15 - 20 minučių vis pamaišome mediniu šaukštu.
- 17. Pradėjusią tirštėti ir tamsėti, obuolių masę išimame iš orkaitės ir baigiame virti ant viryklės. Nuolat maišydami, suberiame likusias obuolių skilteles ir verdame, kol obuolienė sutirštės tiek, kad perskyrus puode per vidurį, masė nebesubėgs į vidurį. Suberiame lazdyno riešutus, cinamoną, išmaišome ir šiek tiek atvėsiname. Pravėsusią masę sukrečiame dalimis į maišelius (aš sudėjau į tris maišelius nuo duonos), suformuojame sūrį, galus užrišame, prispaudžiame medine lentute ir uždėję svorio, paliekame porai parų.
- 18. Paslėgtus sūriukus išimame (maišelius atsargiai prakirpdami) ir išdžioviname.
- 19. Obuolių - slyvų sūris. Obuolius ir slyvas suberiame į puodą ir užpilame cukrumi. Paliekame parai.
- 20. Gerai nusunkiame. Išsiskyrusias sultis verdame, kol sutirštės ir jų tūris sumažės tris ar keturis kartus.
- 21. Sudedame vaisius, gerai išmaišome ir dedame kepti į 200 laipsnių temperatūros orkaitę. Vis pamaišome mediniu šaukštu. Verdame kol sutirštės ir ims tamsėti, maždaug 1,5 - 2 valandas (jei verdama masė imtų per greit tamsėti ar per smarkiai kunkuliuoti, orkaitės kaitrą sumažiname iki 180 laipsnių temperatūros).
- 22. Baigiant virti, puodą išimame iš orkaitės ir nuolat maišant, baigiame virti ant viryklės. Verdame tol, kol vaisių masė pati ims atsiskirti nuo puodo sienelių arba perskyrus per vidurį šaukštu, nebesubėgs.
- 23. Nestorai sukrečiame į popieriumi išklotą formą ar masei pravėsus, supilame į maišelius ir paslėgiame.
- 24. Gerai išdžioviname. Pastarasis sūris gavosi tamsiausias ir virė ilgiausiai, tikriausiai, dėl didesnio vaisių kiekio ir sultingesnių obuolių.
Recepto paruošimas
Reklama
Alina
Atsakyti
Receptų mylėtoja
Atsakyti