Manau, kad šis
saldumynas nors visų puikiai žinomas yra nepelnytai pamirštas. Tad tikrai siūlau pasigaminti. Šį mano vaikystės skanėstą labai mėgsta ir mano dukra. Retokai mes juos verdame / kepame, tad sugalvojau pasilepinti ir prisiminti žagarėlius bei fiksuoti gaminimo momentus, kad galėčiau pasidalinti. Gal kam keista ar juokinga, kad prie pavadinimo parašiau skrustai, bet taip mano močiutė juos vadindavo. Žinau, kad juos dauguma vadina krustais, bet man jie yra išlikę skrustais. Geltonos spalvos, su traškiais burbuliukais, apibarstyti cukrumi ir taip smagiai traškantys kandimo momentu, tikri skrustai, kitaip nė nepasakysi. Pats pagrindinis žagarėlių gaminimo įrankis - kočėlas. Tad imkite juos į rankas ir pradėkim!