Aš pati tikrai itin mėgstu keliauti, bet, kad ir kaip gaila, negaliu kiekvieną savaitę aplankyti vis naujos šalies. Tačiau tikriausiai galiu, kad ir kiekvieną dieną, pasilepinti įvairių tautų nacionaliniais (ir ne tik nacionaliniais) patiekalais ir šitaip bent šiek tiek paragauti kitų kultūrų.
Šį kartą nusprendžiau pasigaminau uzbekiškus mantus su faršu. Nuo mums visiems labai įprastų koldūnų, jie skiriasi savo dydžiu, forma, pačiu virimo būdu bei skoniu. Aš gaminau juos pirmą kartą ir likau itin patenkinta. Kad sočiai privalgyti, man užteko vos 2 mantų, o vyrui reikėjo vos 3. Taip pat didelis pliusas tas, kad sugaišti reikėjo daug mažiau laiko, nei gaminant koldūnus.
Jei kalbant apie skonį, jie skanesni už koldūnus, dėl kelių priežasčių:
- mėsos bei tešlos santykis yra mėsos naudai;
- juos garinant, mantai nepersisunkia vandeniu kaip gaminami koldūnai ir jų skonis išlieka sodresnis. Pati tešla išmirksta mėsos sultyse, o ne vandenyje, tad pasidaro itin skani.
- mantai bus dar gardesni (bet mažiau sveiki), jeigu pasirinkti riebesnę mėsą (originale būna mėsos mišiniai su aviena), nes daug riebalų išbėga būtent garinant, tad įdaras išsausėja. Jeigu mėsa liesesnė, į kiekvieną mantą yra rekomenduotina įdėti po gabaliuką lašinuko.
Itin idealu, jeigu šiems mantams virti turite garų puodą. Aš pati tokio dar neturiu, todėl garinau ant specialaus sietelio kuris gali būti įstatytas į bet kokį norimą puodą. Tik tokiu atveju puodas turi būti platus, bet neaukštas.
Iš nurodyto kiekio tešlos man gavosi 6 mantai, daug koldūnų su mėsa,
šaltanosiai su mėlynėmis ir rytojaus pusryčiams dar šiek tiek liko...
Taip pat noriu pabrėžti, kad miltų kiekis yra apytikslis, tad jums jų gali prireikti kiek daugiau arba kiek mažiau - tai priklausys nuo miltų, kiaušinių dydžio ir taip toliau. Privalo gautis, elastinga, minkšta, nelimpanti tešla, kuri itin gerai kočiojasi bei neplyšta.