Vynuoginės sraigės su česnakiniu prieskonių sviestu

Na šis patiekalas yra tikras delikatesas, kurio jau paruošto galima nusipirkti ir prekybos centruose arba paragauti vyninėse ar prancūzišką maistą ruošiančiuose restoranuose. 

Sakoma, kad šį patiekalą patiems pasigaminti yra iššūkis, kuris reikalauja kantrybės ir šaltakraujiškumo.

Vynuoginės sraigės, yra tos pačios, kurių karštą vasaros dieną nepamatysite - slepiasi kuo nuošalesnėse vietose, kur nepasiekia saulės spinduliai. O kai lietus nulyja, vakarais, arba anksti ryte, kuomet žolynai rasoti po nakties, sraigės išlenda "į viešumą" pasimaitinti bei pramankštinti raumenukų. Sraigės renkamos nuo gegužės 1 dienos iki liepos 1 dienos. Vėliau prasideda jų poravimosi sezonas ir dėl sraigių kūneliuose vykstančių cheminių pokyčių  maistui jos nėra tinkamos.

Kaime, kuriame atostogaujame, šių sraigių pilna, tačiau iki šiol taip ir neatėjo nei noras nei drąsa prisirinkti ir paruošus pagaminti paragavimui. Visi "sraiginiai" reikalai mano gyvenime prasidėjo nuo pavasarinės poilsinės kelionės ir pažinties su vietine sraigių sriuba. Visi ten ją labai mėgsta, ir tiesą sakant sunku pasakyti dėl ko, ar dėl to, kad skanu, ar dėl to, kad pigu. Paragavus ji man visai nepatiko, nes nebuvo jokio kito skonio, kaip tik žemės ir samanų... Potyriai tikrai nenudžiugino ir atsirado mintis, kad sraigių aš daugiau niekada nebevalgysiu...

Bet, kaip žinome, posakis "niekada nesakyk niekada", visada pasitvirtina. Negatyvūs potyriai verčia pabandyti dar kartą ragauti, tik jau kitaip paruoštas gėrybes.

Viskas prasidėjo nuo to, kad po lietaus prisirinkom vynuoginių sraigių. Prisirinkti, aišku (gaila), nepakanka, reikia informacijos, kaip jas apdoroti, kad būtų galima ruošti toliau. Informacija internete labai įvairi, siūlanti skirtingus būdus, kaip laikyti surinktas sraiges, kad jos išsituštintų.

Šaltiniai siūlo sraiges:

Mano patirtis rodo, kad kadangi sraigės drėgnos ir gličios, tai šliaužiodamos miltuose jais apsivelia ir jau po 3 parų apsivėlusios miltais, tampa negyvais košės gabalais. Nepasiteisino šie patarimai.

Pati išbandžiau ir drąsiai sakau, kad surinktas vynuogines sraiges geriausia dėti į popierinę dėžę, šonuose aštriu daiktu padarykite smulkias skylutes, kad į vidų patektų oro (nes kitu atveju sraigės uždus), dvigubai didesnę, nei yra sraigių ir 3 paras laikykite tamsioje, vėsioje vietoje, kasdien sraiges lengvai apipurkškite vandeniu. Jei trūksta drėgmės jos būna vienoje vietoje, nešliaužioja, tad ir jų žarnynas nesivalo. Tik druskos neberkite, nes tai tik kančia joms. Po 3 parų sraiges kruopščiai nuplaukite šaltu vandeniu. Tuomet užvirinkite puode vandenį, į kurį įmeskite keletą juodųjų pipirų ir lauro lapelių. Vandens turi būti dvigubai daugiau, nei sraigių. Į verdantį vandenį dėkite po vieną sraigę, kol sudėsite visas. Virkite maždaug 5 - 10 minučių. Praėjus virimo laikui, vandenį nupilkite, užpilkite švariu šaltu vandeniu ir palikite, kol sraigės atvės. Ir čia jau prasideda "linksmoji" dalis. Nupilkite vandenį ir kiekvieną sraigę mediniu pagaliuku ištraukite iš kiautelio. Traukite lėtai, truputį pasukant. Peiliu nupjaukite žarnyną tiek, kad liktų tik sraigės kojelė. Taip apdorokite visas sraiges. Jei gaminsite pagal šį receptą, naudokite tik tuos kiautukus, iš kurių visiškai viską ištraukėte, nes būna, kad ne iš visų kiautukų gerai išsitraukia viskas, kas privalėtų išsitraukti. Tuščius kiautukus užpilkite vandeniu, kad apsemtų ir įberkite 2 valgomuosius šaukštus sodos. Pavirkite maždaug 30 minučių, tai jie dezinfekuosis. Tuomet nuplaukite ir apdžiovinkite. Iš kiautukų ištrauktas ir nuo žarnyno atskirtas sraigių kojeles nuplaukite po šaltu vandeniu kiekvieną atskirai, kad nusiplautų gleivės.