Paprastas, klasikinis, norvegiškas pyragas su rabarbarais ir pienu.
Buvau paėmusi "atostogų" nuo įvairiausių kepinių. Buvau perėjausi prie pačių įvairiausių kitų patiekalų, o desertus apleidau. Bet atėjo laikas sugrįžti, nes atėjo laikas rabarbarų sezonui. Taip, šis pyragas gan aprastas, tarsi ir niekuo neišsiskiriantis, bet tiesiog, labai skanus. Gaunasi minkštas, traškia plutele, saldus, bet tuo pačiu turintis nuostabios rabarbarų rūgštelės. Mūsų šeimai labai patiko. Pirmu prisėdimu sukirtau ketvirtį pyrago iš karto, bet šiek tiek jo vis tiek liko po poros dienų.
Tikrai galvojau pyragas po tiek laiko bus sausas ir apdžiūvęs. Tikrai toks nebuvo. Minkštas, net pasirodė, kad drėgnesnis nei pačią pirmą dieną. Nors originaliame recepte buvo nurodoma, kad jis pats skaniausias pirmas tris valandas. Toks teiginys man pasirodė kiek keistas. Man jis skanus ir po trijų dienų, ir po dvylikos valandų, ir daugiau.:)
Pyrago receptą buvau nusižiūrėjusi jau ganėtinai senokai. Tikriausiai prieš kokius du metus. Tik negaminau, nusprendžiau sulaukti kito rabarbarų sezono, o po to pamiršau. Tad teko laukti dar vieno. Sulaukiau.
Atrodytų, kad rabarbarų galima būti įdėti ir dar daugiau, bet valgant man visai netrūko. Tikrai skanu ir taip.
Patarimai, pastebėjimai: Būtinai stebime kepimo laiką. Originaliame recepte buvo rašoma, kad pyragas turėtų kepti lygiai valandą, man iškepė greičiau (per 50 minučių). Bet dabar galvoju, galėjau ištraukti net ir dar keliomis minutėmis anksčiau, nes gan gerai parudavo.
Gaminant buvo naudojama 20 centimetrų apvali kepimo forma.