Kruasanų tikriausiai visi esate ragavę Lietuvoje, bet jei kada teko lankytis Prancūzijoje, veikiausiai žinote ir prancūzišką jų skonį - minkštučiai, traškūs, dar šilti rageliai croissants patiekiami pusryčiams bet kuriame Paryžiaus viešbutyje arba ką tik iškepti vilioja savo aromatais nesuskaičiuojamose Boulangerie kepyklėlėse... Nors, anot legendos, šie sviestiniai rageliai iš tiesų yra kilę iš Vengrijos, šiomis dienomis jie jau tapo beveik vizitine prancūzų gastronomijos kortele.
Iškepti kruasanus savo namuose ganėtinai nemažas iššūkis. Tinkamai "užauginti" mielinę tešlą reikalauja daug laiko ir rankų darbo. Skaičiuojant jų savikainą, gaunasi beveik brangiau nei nusipirkti kepyklėlėje. Ir sviestiniai rageliai tikrai nėra sveiki pusryčiai. Tai kodėl aš juos vis taip dažanai kepu? Dar ir dar kartą, tarsi apsėsta kruasanų manijos vis bandau išgauti tą skonį ir trapumą, išmėgintą Paryžiuje. Pamenu pirmą kartą savo iškeptus kruasanus, kurie skoniu neprilygo nė prasčiausiems kruasanams... Tačiau nuo to karto išmėginau daug receptų, įvairias versijas vis papildydama nauja patirtimi. Šį kartą pateikiu paskutinįjį savo bandymą, kurį užskaitau kaip labai neblogai pavykusį ir jau galėčiau lygintis su prancūzais. Šis variantas tikrai labai patiko. Tad nieko nelaukite ir mėginkite!
Astra
Atsakyti