Valgomos dovanos: Cidonijų sūris (Membrillo)
Aš asmeniškai pirmą kartą paragavau cidonijų (liaudyje tikriausiai dažniau vadinama - aivomis) Rygoje prieš kokius 5 metus. Draugai iš Rusijos parodė "tikruosius svarainius" (prieš tai lengva forma mums vis sakė, kad mes kažkokius neūžaugas vartojame). Tiesą pasakius net nežinojau kaip valgyti, bet nėra ką ir daug pasakoti - susižavėjimo man visiškai nepaliko, nes cidonijų, kaip ir svarainių, tiesiog niekas kaip kokių obuolių neima žalių ir nevalgo...
Kvepia tai itin skaniai, bet valgant sutraukia gomurį, nors neatrodo, kad itin rūgštu. Trumpai tariant, dėl mano pačios asmeninių žinių trūkumo bei nesusiprotėjimo paskaitinėti internete cidonijos anais laikais kelio į mano širdį nesurado. Iki šių metų. Labai gera draugė (didelis ačiū jai) padovanojo didelį maišiuką šio džiaugsmo. Kaip tik prieš keletą dienų vienoje receptų knygoje buvau perskaičiusiu prie svarainių sūrio recepto, kad Ispanijoje tokius panašus desertas gamina būtent iš cidonijų (angliškai quince) ir vadina membrillo. Tai tą dieną iškart supratau, ką iš šito nedažnai gaunamo gėrio pasigaminsiu sau ir pagaminsiu šeimai.
Kaip rašo įvairūs interneto portalai, cidonijos natūraliai užauga Persijos šiaurinėje dalyje, Kaspijos jūros pakrantėse, Šiaurės Graikijoje, Kipre, Kaukaze, Kryme. Taip pat pasirodo auginamos ir Moldovoje, Turkmėnijoje. Lietuvoje, net nežinojau, bet irgi nemažai kas augina, bet tikriausiai dėl kažkada buvusios mados, o šiomis dinoemis jau nebežino, ką su cidonijom reiktų nuveikti. O dabar einam gaminti sūrį!
Kvepia tai itin skaniai, bet valgant sutraukia gomurį, nors neatrodo, kad itin rūgštu. Trumpai tariant, dėl mano pačios asmeninių žinių trūkumo bei nesusiprotėjimo paskaitinėti internete cidonijos anais laikais kelio į mano širdį nesurado. Iki šių metų. Labai gera draugė (didelis ačiū jai) padovanojo didelį maišiuką šio džiaugsmo. Kaip tik prieš keletą dienų vienoje receptų knygoje buvau perskaičiusiu prie svarainių sūrio recepto, kad Ispanijoje tokius panašus desertas gamina būtent iš cidonijų (angliškai quince) ir vadina membrillo. Tai tą dieną iškart supratau, ką iš šito nedažnai gaunamo gėrio pasigaminsiu sau ir pagaminsiu šeimai.
Kaip rašo įvairūs interneto portalai, cidonijos natūraliai užauga Persijos šiaurinėje dalyje, Kaspijos jūros pakrantėse, Šiaurės Graikijoje, Kipre, Kaukaze, Kryme. Taip pat pasirodo auginamos ir Moldovoje, Turkmėnijoje. Lietuvoje, net nežinojau, bet irgi nemažai kas augina, bet tikriausiai dėl kažkada buvusios mados, o šiomis dinoemis jau nebežino, ką su cidonijom reiktų nuveikti. O dabar einam gaminti sūrį!
Ingredientai
- cidonijų
- cukraus (tiek, kiek gaminimo eigoje gausis cidonijų tyrės),
- citrinos sulčių: 500 gramų tyrės - 2 valgomųjų šaukštų sulčių (nėra būtina)
- prieskonių (vanilės, cinamono, citrinos ar apelsino žievelė arba net juodųjų pipirų, bet nėra būtina, nes cidonijos ir taip aromatingos)
- 1. Pirmiausia cidonijas gerai nuplauname (jos kartais būna net tokiu pūkeliu pasidengusios), nulupame, supjaustome ketvirčiais ir išimame sėklas.
- 2. Tada užpilame vandeniu ir verdame maždaug 30-40 minučių (gali prireikti ir visos valandos), kol suminkštės (cidonijos gražiai paraus).
- 3. Vandenį nupilame.
- 4. Išvirusias cidonijas pertriname per sietelį arba virtuviniu kombainu.
- 5. Pamatuojame gautą tyrės kiekį (gramais arba mililitrais - gausis gana panašiai).
- 6. Pamatuojame tiek pat cukraus, kurį su tyre pilame į nesvylantį, storu dugnu puodą ir verdame maždaug 60-90 minučių ant nedidelės kaitros vis pamaišydami iki "Raudonosios jūros" efekto, tai yra perskyrus masę šaukštu, ji į pradinę poziciją turi nebesueiti (o jeigu tikrai nėra kantrybės iki sūrio, tai pavirus bent geras 30 minučių, supilstome į iškaitintus stiklainėlius ir bus fantastiškas džemas).
- 7. Kepimo skardą išklojame su kepimo popieriumi, dedame cidonijų masę ir gražiai išlyginame (storis neturi būti daugiau 3 centimetrų).
- 8. Galite dėti ir į silikonines keksiukų formeles. Atvėsiname.
- 9. Tuomet maždaug 60 minučių džioviname 50-65 laipsnių temperatūros orkaitėje (man pačiai net ir be to džiovinimo pilnai atvėsusi masė buvo pjaustoma; dalį dar džiovinau ilgiau ant radiatoriaus, tai po to supjausčius gavosi tokie tarsi saldainiai - paviršius kiek pasicukravęs ir kietesnis nei viduje).
- 10. Atvėsinus vyniojame į kepimo popierių, dedame į užspaudžiamą maišelį ir šaldytuve galite laikyti NET iki metų. Skanaujame!
- 11. Patarimas: Prie cidonijų sūrio (arba pastos/džemo) itin rekomenduotina brandintas avių pieno sūris Manchego. Aš pati specialiai ieškojau ir dideliam savo nustebimui radau! Kaina gan didoka. Aišku, susivalgė super skaniai, tai teks pirkti ir ateityje. Bet jei norisi pataupyti tikrai tinka ir brandinti sūriai, kad ir koks nors mūsų Prūsija arba švelnesnis parmezano tipo sūris.
- 12. Rekomendacija: Daugiau sūrių receptų rasite: Sūrių receptai.
Recepto paruošimas
Reklama
