Atrodo, kad manyje yra pabudęs alkis. Begalinis alkis naujai veiklai, naujiems potyriams, naujiems atradimams. Rodos ir rytai energija užsipildę, ir įkvėpimo daugiau, regis ir žmonės gatvėse šypsosi. Einant į darbą, stabteliu ir iš močiutės nusiperku žibuoklių, pasimerkiu puodelyje ir visą dieną žvilgčioju. Atrodo smulkmena, bet tai džiugina. Ir po tokios dienos pradžios grįžusi po darbo namo, vietoj gerai pažįstamo ir jau intuityviai ruošiamo patiekalo, nusprendžiu paklaidžioti po receptų knygas...
Prisidedu spalvotų lapelių į knygas ir taip sudėstau visą vaivorykštę kulinarinių planų. Garais iš puodų kylančių, morengais sprogstančių, visai paprastų ir labai ambicingų. Duodu pažadą sau rasti laiko visiems šiems receptams ir pradedu nuo jau seniai pastebėto, vis praversto ir nukelto recepto. Svarbiausia ir smagiausia, kad visi ingredientai labai gerai pažįstami, tik niekad nebandyti visi kartu. Tikriausiai čia pats tas naujų troškimų alkiui numalšinti.
Šiam patiekalui reikia parduotuvėje išsirinkti nedidelius, sunokusius baklažanus, Kuo jaunesni, mažesni baklažanai, tuo jie bus minkštesni ir saldesni. Jų oda turi blizgėti, nebūti susiraukšlėjusi ar apsiblaususi. Jis neturi būti tiek minkštas, kad paspaudus liktų pirštų įspaudai ar net duobutės, bet neturi būti ir kietas. Geriausi baklažanai yra tie, kurių odelę spustelėjus pirštu galima jausti savotišką spyruokliavimą.
Dar vienas svarbus šio patiekalo elementas yra skrudinti ir kuminu kvepiantys avinžirniai. Jų pasigaminsite ant baklažanų užberti ir vietoj spragėsių žiūrint filmą pakramtyti ar net į salotas dėl tekstūros įberti.
Na, o mano mylimiausia šio patiekalo dalis yra padažas. Jis susideda iš jogurto, citrinų sulčių, česnako ir sezamų pastos tahini. Labai harmoningai sujungia ir traškius avinžirnius, ir minkštą baklažaną. Man jį norisi valgyti ir vieną, atrodo, kad galėčiau šaukštais kabinti..
Regina
Atsakyti