Rudieji ryžiai - nauda ir košės virimas su daržovėmis

Daugelis įvairiausių tyrimų rezultatai užtikrintai parodė, kad apelsinai, greipfrutai, miežiai, avižos, pupos ir kiti ankštiniai vaisiai bei daržovės, rudieji ryžiai, padeda sumažinti cholesterolio kiekį. Taip pat, daug skaidulų turintis maistas yra daug lėčiau virškinamas, tad nebūna staigių cukraus kiekio svyravimų kaip pvz. valgant duoną iš parduotuvės, bulves arba saldumynus.

Tokiuose ryžiuose yra gausu skaidulų ir ląstelienos, tad sotumo jausmas išliks ilgiau ir valgant tokį maistą lengviau sureguliuosite savo svorį.

Ruduose yžiuose yra gausu svarbiausių mineralinių medžiagų, jų komponentai tarsi idealiai suderinti, tad tinka ir dietinei mitybai. Tai nuostabus maistas žmonėms, kurie turi virškinimo problemų. Didžiausią ryžių sudėties dalį (79,95 procentai) sudaro sveiki angliavandeniai, bet yra ir baltymų (7,7 procentai), riebalų (0,4 procento), ląstelienos (2,2 procentų), vandens (14 procentų), mineralinių medžiagų (geležies) ir vitaminų (ypač B grupės) bei vandens.

Ryžiuose yra ganėtinai nemažai ląstelienos, kuri absorbuoja vandenį, taip pat dalyvauja maistui judant organizme, pašalinant toksinus, tad ryžiai itin dera su tais produktais, kuriuose nėra ląstelienos, pvz; su mėsa, žuvimi, kiaušiniais, pienu, sūriu.

Japonai, kai verda ryžius, jų ir vandens santykį nustato pagal ryžių subrendimą. Kuo ryžiai yra "senesni", tuo jiems prireiks daugiau vandens. Tinkamiausias subrendusių ryžių ir vandens santykis yra 1:1, o senesnių maždaug 8:10. Rudiesiems ryžiams optimaliausias santykis yra 1:2, o laukiniams maždaug 1:4. Ryžius visados reiktų pilti tik į verdantį vandenį. Mums įprasti baltieji ryžiai virs maždaug 15 minučių, o rudieji - maždaug 40 minučių, o garais apdoroti arba nuplikyti maždaug 20-25 minutes. Svarbiausia yra ryžių nepervirti, nes tuomet suyra daugiau juose esančių naudingų medžiagų.

Jeigu vietoje įprastų baltųjų ryžių dažniau vartotume ruduosius, tai apsisaugotume nuo aukšto kraujospūdžio bei aterosklerozės, o taipogi ženkliai sumažintume širdies priepuolių riziką. Rudieji ryžiai yra daug naudingesni nei baltieji - juose žymiai daugiau maistingųjų medžiagų. Azijoje tokius ryžius vartoja tiek vaikai, tiek pagyvenę žmonės, kai tuo tarpu Europoje ir Amerikoje juos tik vertina sveikesnio gyvenimo būdo šalininkai. Bet reikia pastebėti, kad rudieji ryžiai turi vieną minusą - jų ganėtinai trumpas galiojimo laikas (dėl riebalinės grūdų apvalkalo).

Apie 90 procentų kasdienio azijiečių maisto raciono sudaro ryžiai (sunku net tuo patikėti). Jie yra valgomi pusryčiams, pietums ar vakarienei, tiek virti, tiek kepti. Būna baltų, juodų, rudų, saldaus, aštraus, rūgštaus ar sūraus skonio.

Patys naujausi tyrimai, kurie buvo atlikti Temple Universitete (JAV), parodė, kad ruduose ryžiuose yra ypatingos medžiagos, kuri padeda apsaugoti širdį. Baltuose ryžiuose toks junginys tiesiog neegzistuoja, nes šlifuojant jis yra pažeidžiamas. Toks pastebėjimas ir atradimas gali labai lengvai paaiškinti, kodėl Japonijoje, kur ryžiai yra vienas iš pagrindinių maisto produktų, širdies susirgimų yra daug mažiau, nei kitose Vakarų pasaulio šalyse šalyse. Kadangi ruduosiuose ryžiuose daug daugiau skaidulų, jie padeda reguliuoti virškinimą, taip pat padeda išvengti viduriavimo bei vidurių užkietėjimo. Tradicinėje kinų medicinoje rudieji ryžiai dažnai yra vartojami kasai bei blužniai stiprinti.

Įdomus faktas: Daugiau nei 3 milijardų žmonių pasaulyje mityba priklauso nuo ryžių derliaus. Yra skaičiuojama, kad 2050-aisiais metais šių grūdų derlius turės būti dviem kartais didelis, lyginant su 1960-ųjų rodikliais, kad jų užtektų žmonėms.

Na, o sužinojus apie rudųjų ryžių naudą, dabar pateiksiu savo mylimiausią košę su daržovėmis. Valgant galima net pirštelius apsilaižyti, pamėginkite ir Jūs!