Visada labai grožėdavausi, kai rudenį, lapams nukritus, ant šakelių pasilikdavo tik skaisčiai raudonos uogytės. Nors puikiai žinojau, kad jos yra valgomos, niekada taip ir nenusiskindavau paragauti. Vos pagalvojus, kad jas tokias aplamai įmanoma pasimėgaujant suvalgyti, švelniai tariant nupurtydavo. Kol netoliese gyvenanti kaimynė rekomendavo nusirinkti porą kilogramų šermukšnio uogų nuo jos kieme augančio medelio. Iš tiesų, močiutė nuolatos man pasakodavo kokios maistingos ir naudingos šios uogos, bet negi valgysi tokias saujomis kaip tarkim avietes. Šiais metais, itin pamėgau svarainių sirupą (itin skanu įsipilti į arbatą - cukrus ir gabaliukais pjaustyti svarainiai palaikomi per visą naktį šaldytuve, tuomet užvirinami ir nukošiami), bet iš šermukšnių sirupo visgi gavosi džemas. Ir dar koks - labai nuostabus, tirštas ir su vos juntamu kartumu. Jeigu ir jūs namuose turite šiek tiek šermukšnių - drąsiai rekomenduoju pamėginti! :)