Bulvių košės aš tikriausiai šiame gyvenime niekada neatsivalgysiu. Ji yra vienas iš tų virtuvės malonumų, kuriam laikas nuo laiko privalau pasiduoti. Ypač, jei tai tiršta, švelni, puri, kreminė ir kvepianti česnakais. Pastaruoju metu stengiuosi kuo mažiau naudoti pieno produktų, o bulvių košę visada ruošdavau su juo.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad bulvių košės ruošimas neturėtų sukelti net pačio menkiausio galvos skausmo, bet iškart prisipažinsiu, kad pirmi bandymai, neturint šaldytuve nei pieno, nei grietinėlės, nei sviesto buvo visiškas fiasko. Dabar jau puikiai žinau, kad šitaip nutiko dėl dviejų priežasčių: pirmiausia, naudojau augalinį pikantiško skonio (migdolų, sojos, ryžių, avižų) pieną ir, antra, vietoje to, kad sviestą pakeisčiau kitais riebalais, jį tiesiog išbraukiau iš bulvių košės recepto.
Taigi, svarbiausia taisyklė: pieną arba grietinėlę keičiame karštu bulvių nuoviru, nes net nesaldintas augalinis pienas košei suteiks savito skonio. Ir taip, taisyklė numeris du, bulvės labai mėgsta riebalus. Na, o jeigu jau visai atvirai, tai keletu šaukštų kokybiško alyvuogių aliejaus bulvių košės ne tik, kad nesugadinsite, bet, šitaip pagardinta, ji tampa tikra stalo pažiba. Dažniausiai tik šitaip ir gaminu.
Bet va - prieš kelias dienas ir taip skanią bulvių košę pamėginau pagardinti aromatingomis triušienos dešrelėmis. Esu mėginusi gal N+1 bulvių košės pagardinimo būdą, tad visai drąsiai galiu pasakyti, kad tai vienas iš nuostabiausių, tikrai labai pasiteisinusių variantų. Bulvių košė gavosi turtinga, kvapni, žiemiška, o dešrelių kąsneliai joje tiko tiesiog tobulai. Žodžiu, visai jokio pieno, dvi taisyklės ir šiek tiek improvizacijos. Einame gaminti!
Irena
Atsakyti