Šviežia laukinė lašiša paruošta žemoje temperatūroje su garintomis daržovėmis ir citrina

Kas yra laukinė lašiša ir kodėl ją visi taip vertina?
Tikriausiai nesuklysiu pasakiusi, kad lašiša daugybei žmonių - pati skaniausia žuvis ir todėl ji yra laikoma viena populiariausių žuvų pasaulyje, kurios suvartojimas kiekvienais metais tik auga. Prieš pradedant detaliau kalbėti apie lašišos gerąsias maistines savybes, pirmiausiai šiek tiekaptarkime jos kilmę.

Apie lašišų kilmę
Lašiša tai bendras kelių lašišinių ("Salmonidea") šeimos žuvų rūšių pavadinimas. Lašišos apskritai yra kilusios iš Šiaurės Atlanto ("Salmo" genties) bei Ramiojo vandenyno ("Oncorhynchus" genties). Daugybe jų rūšių buvo įvežtos į nevietinę aplinką, pvz., į Šiaurės Amerikos Didžiuosius ežerus ir Patagoniją Pietų Amerikoje. Daugelyje pasaulio šalių lašišos yra labai intensyviai auginamos.

Kuo gi skiriasi laukinė lašiša ir ūkyje užauginta lašiša?
Laukinės lašišos įprastai gyvena vandenynų ir upių vandenyse, o auginamos - jos užauga uždaruose narvuose

Laukinės lašišos priklausomai nuo regiono bei metų laiko plaukioja vandenynų ir upių vandenyse. Natūralioje aplinkoje gyvendamos lašišinės žuvys nuplaukia kiek nori ir gyvena daug sveikiau nei tos, kurios auginamos uždaruose narvuose, panardintuose ežeruose, tvenkiniuose arba net vandenyno vietose ir kai kuriose didelėse sausumos rezervuaruose. Tokių žuvų gardai gali būti labai maži ir itin perpildyti, tad lašišos gali pakeisti savo natūralų instinktą plaukti didelius atstumus.

Laukinių lašišų ir auginamų mityba bei kodėl tai turi daug įtakos žuvies kokybei
Laukinių lašišų ir ūkiuose auginamų lašišų mitybos ir gyvenimo skirtumai lemia ir jų maistinės vertės skirtumus. Laukinės lašišos maitinasi itin įvairiu maistu: nuo krevečių ir silkių, įskaitant ir mažų žuvų maistą, iš kurio natūraliai susidaro astaksantino junginys ir būtent dėl jo šios žuvys patampa natūraliai raudonos. Ūkiuose auginamos lašišos įprastai būna šeriamos žuvų miltais, žuvų taukais ir kitu baltymų turinčiu maistu, kuris nėra natūralios kilmės, turi daug mažiau nesočiųjų riebalų rūgščių ir daugiau sočiųjų riebalų rūgščių nei laukinės lašišos. Daugelis auginamų lašišų būna tiesiog nudažomos, jas šeriant tam tikromis visiškai nenatūraliomis medžiagomis, kad jų spalva taptų rausva arba raudona ir jos taptų kuo panašesnės į laukinių lašišų spalvą.

Teršalai
Auginamų lašišų ūkiuose veisiasi daugybe mikrobų bei ligų, nes jos gyvena ganėtinai uždaruose narvuose, kuriuose kaupiasi ekskrementai bei nesuvalgytas maistas, tad kyla parazitų ir ligų plitimo galimybė. Ūkiuose užauginamų lašišų riebaluose randami patvarūs organiniai teršalai, kurie taip pat gali turėti įtakos žmogaus sveikatai. Tokie riebalai yra siejami su keliomis ligomis, įskaitant diabetą ir nutukimą. Jeigu kalbant kiek plačiau, ūkiuose auginamų lašišų, kaip ir maisto produktuose, kuriais jos šeriamos, yra žymiai didesnis daugelio kitų patvariųjų teršalų kiekis. Laukinės lašišos maitinasi daug natūraliau, tad ir teršalų aptinkama žymiai mažiau. Kiekvienas, kuris turėjo galimybę pagauti laukinę lašišą, Jums lengvai patvirtins, kad tai grynų raumenų žuvis. Taip yra dėl laukinių lašišų gyvenimo būdo. Jos plaukioja labai ilgus atstumus, o tai turi įtakos ir tokių žuvų maistinėms savybėms. Jos žymiai liesesnės nei ūkyje užauginamos lašišos.

Antibiotikai
Kai kurie lašišų augintojai, norėdami padidinti lašišų dydį ir išlaikyti kuo didesnį šio verslo pelningumą duoda lašišoms antibiotikų, o tai taip pat turi neigiamos įtakos šios žuvies maistinėms savybėms, taipogi ir ją supančiai aplinkai.

Laukinių lašišų ir auginamų lašišų įtaka aplinkai
Ūkiuose užauginamos lašišos įprastai minta žuvų pašarais bei mažesnių laukinių sugautų žuvų aliejumi, tad laukinė gamta praranda nemažai žuvų išteklių. Ūkiuose užauginamos lašišos yra Atlanto lašišų rūšys, bet dažniau auginamos vandenyse, kuriuose auga Ramiojo vandenyno lašišos. Jeigu iš tokių ūkių pabėga auginamos lašišos, jos gali sutrukdyti visą ekosistemą: gali išplisti patogenai, pvz., jūrų utėlės, kurios itin kenkia natūraliai sveikų laukinių lašišų populiacijoms. Tuo tarpu laukinės lašišos įsilieja į natūralią aplinką bei prisideda prie jos, visiškai nedidindamos taršos.

Vertingosios laukinės lašišos savybės
Lyginant laukinės lašišos bei auginamos lašišos maistines vertes, iš pradžių reikia atkreipti dėmesį į tai, kad laukinė lašiša yra daug liesesnė (kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, laukinėje lašišoje riebalų kiekis mažesnis 3 kartus). Laukinė lašiša taipogi išsiskiria daug didesniu kalcio ir geležies kiekiu (laukinėje lašišoje randama beveik trigubai daugiau nei auginamoje lašišoje).

Pagrindinės priežastys, kodėl į kasdieninę mitybą įtraukti lašišos vartojimą?
Lašiša iš savęs labai turtinga omega-3 riebalų rūgštimis

Lašiša - viena iš pačių geriausių eikozapentaeno rūgšties (EPA) ir dokozaheksaeno rūgšties (DHR) šaltinių. Priešingai nei daugybe kitų riebalų, omega-3 riebalų rūgštys yra laikomos itin reikalingomis žmogaus organizmui, nes mūsų organizmas pats tokių riebalų nesugeba pasigaminti. Įvardintos EPA ir DHA rūgštys padės mažinti uždegiminius procesus, kraujospūdį, kovos su vėžio rizika, gerins arterijas dengiančių ląstelių funkcijas. Atliktų tyrimų duomenimis, omega-3 riebalų gavimas su maistu yra daug veiksmingesnis nei geriant žuvies taukų kapsules. Du kartus per savaitę valgydami lašišą, gausite visos savaitės Omega-3 rūgščių dozę.

Nuostabus baltymų šaltinis
Lašišoje itin gausu aukštos kokybės baltymų, kurie yra labai svarbi žmogaus mitybos grandinės dalis. Jie atlieka daug svarbių vaidmenų organizme. Padės palaikyti raumenų masę, metant svorį arba senstant, palaikys sveikus kaulus.

Daug B grupės vitaminų
Lašišoje gausybe B grupės vitaminų tokių, kaip: B12, B6, niacino, tiamino, folio rūgšties, riboflavino ir pantoteno rūgšties. Visi šie vitaminai dalyvauja keliuose labai svarbiuose žmogaus organizme vyksiančiuose procesuose: maisto, kurį suvalgome, pavertimą energija, DNR atkūrimą ir lėtinio uždegimo, kuris gali sukelti ligą, mažinimą. Atliktų tyrimų duomenimis, B grupės vitaminai taip pat padės palaikyti optimalų smegenų bei nervų sistemos funkcionavimą

Didelis kalio kiekis
Laukinėje lašišoje surandama žymiai daug didesnis kiekis kalio nei vidutinio dydžio banane, kuris yra įvardinamas kaip kalio šaltinis mūsų mityboje. Kalis padės valdyti žmogaus kraujospūdį, taip pat mažins insulto riziką.

Savyje turi seleno
Selenas - tai toks mineralas, randamas dirvožemyje bei tam tikruose maisto produktuose. Šis mineralas padės apsaugoti kaulus, mažinti skydliaukės antikūnių kiekį žmonėms, sergantiems autoimunine skydliaukės liga, taip pat padės kovoti su vėžio rizika.

Yra astaksantino
Astaksantinas yra toks junginys, susijęs su svarbiu teigiamu poveikiu žmogaus sveikatai. Kaip jau minėjau, astaksantinas, kaip karotinoidų antioksidantų šeimos narys, suteiks lašišai išskirtinį raudoną atspalvį, kuris gali padėti kovoti su širdies ligų riziką, nes mažina MTL (blogojo) cholesterolio oksidaciją bei padidina DTL (gerojo) cholesterolio kiekį. Kai kurių atliktų tyrimų duomenimis, astaksantinas taip pat gali mažinti uždegimą, saugoti nuo riebalinių apnašų susidarymo arterijoje, o tai gali padėti sumažinti širdies ligų riziką. Taip pat reikia pastebėti, kad kai kurių mokslinių šaltinių duomenimis, astaksantinas veikia su lašišoje esančias Omega-3 riebalų rūgštimis, kurios padės apsaugoti smegenis bei nervų sistemą nuo uždegimo. Astaksantinas gali padėti net išvengti odos pažeidimų bei padėti atrodyti jauniau.

Gali padėti sumažinti širdies ligų riziką
Reguliarus lašišos valgymas Jums gali padėti apsisaugoti nuo įvairių širdies ligų. Taip yra dėl lašišos sugebėjimo padidinti Omega-3 riebalų rūgščių kiekį kraujyje. Daugelio žmonių kraujyje yra per daug Omega-6  riebalų rūgščių, palyginus su Omega-3 rūgštimis. Tyrimais buvo įrodyta, kad sutrikus šių dviejų riebalų rūgščių pusiausvyrai, gali stipriai padidėti širdies ligų rizika.

Gali padėti kontroliuoti svorį
Reguliarus laukinės lašišos valgymas padėti kontroliuoti svorį arba jį numesti. Kaip ir kiti maisto produktai, turintys daugybe baltymų, lašiša gali padėti sureguliuoti apetitą kontroliuojančius hormonus bei leidžia pasijausti sotiems. Taip pat reikia pastebėti, kad žmogaus medžiagų apykaita pagreitėja suvalgius baltymų turinčio maisto ne išimtis ir lašišos.

Gali padėti kovoti su uždegimu
Uždegiminiai procesai žmogaus organizme yra viena iš daugelio lėtinių ligų priežasčių, įskaitant širdies ligas, diabetą ir vėžį. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, reguliariai valgant lašišą arba apskritai žuvis, yra mažinami uždegimo procesai žmogaus organizme.

Gali apsaugoti smegenų sveikatą
Įvairiausių tyrimų duomenimis, lašišos įtraukimas į žmogaus mitybą gali pagerinti ir smegenų veiklą. Buvo nustatyta, kad valgant lašišą arba vartojant žuvų taukus, sumažėja depresijos simptomai, nerimas, lėtinamas su amžiumi susijęs atminties praradimas bei kovojama su demencijos rizika. Lašišą rekomenduotina valgyti ir nėščioms moterims, nes ji turi labai daug teigiamo poveikio vaisiaus smegenų vystymuisi.

O jeigu jau įtikinau valgyti laukinę lašišą, dabar pasidalinsiu savo labai pamiltu jos receptu, kurį nėra sunku pagaminti! :)