Man močiutė visada sakydavo, kad pavasarį ir vasarą sriubą įmanoma išsivirti nors ir iš kirvio. Kad ir ką į puodą įdėtum, sriuba gausis labai skani, nes per žiemą organizmas būna baisiausiai išsiilgęs šviežumo ir ypatingai žalumos. Viena mėgstamiausių mano pavasarinių sriubų yra
dilgėlių sriuba su bulvėmis. Itin sodrios, gražios spalvos sriuba gali atstoti ir pagrindinį patiekalą, jau net nekalbėsiu apie vitaminus, kuriuos organizmas su didžiuliu malonumu pasisavina.
Praėjusį pavasarį vis negalėjau atsimėgauti meškiniais česnakais - plonais žaliais lapais, kurie vieni iš pirmų patenka į mūsų lėkštes kartu su kiaulpienėmis, dilgėlėmis ir garšvomis. Lietuvoje šis augalas yra saugomas, bet Skandinavijoje ir Anglijoje plyti ištisos pievos laukinių česnakų, todėl galite juos valgyti pilna burna. Nežinau, ar išties kas pilna burna šiuos lapus valgo, nes česnako skonis iš tikrųjų ganėtinai stiprus. Užtai
meškinių česnakų pesto yra nuostabus gėris, kurio šiais metais prisigaminau kelis indelius ir laikau šaldytuve pačioms greičiausioms vakarienėms, kai laiko būna tik pastai išsivirti (o žalios spalvos padažas jau laukia pagamintas). Todėl jeigu dar neragavote šių pavasarinių gėrybių, itin rekomenduoju išmėginti - ne tik salotoms, bet ir antriems patiekalams gaminti!
Šį kartą meškinius česnakus panaudojau tirštai pavasarinei sriubai. Tekstūrai išgauti panaudojau pakepintus porus bei bulves, taip pat naminį vištienos sultinį, o spalvai ir skoniui - meškinius česnakus. Juos į puodą sudėjau tuomet, kai bulvės sultinyje buvo išvirę, todėl subėrusi smulkintus meškinių česnakų lapus puodą nuėmiau nuo kaitros, ir kelias minutes palaukiau, kad jie karštyje tik suminkštėtų, bet neprarastų skaisčios spalvos nei vitaminų. Pačioje pabaigoje sriubą sutryniau blenderiui ir patiekiau su fetos sūrio gabaliukais ir bei skrudinta duonele.
Tikiuosi, kad dabar ir jus įkvėpiau pavasariniams skoniams ir spalvoms lėkštėse. Einame kartu gaminti šios nuostabios sriubos. :)
