Kai užmačiau receptą viename angliškame receptų portale ir paskaičiau koks šis aguonų pyragas fantastiškas, nei trupučiu tais visais žodžiais nesuabejojau. Jau vien ten esančias nuotraukas norėjosi suvalgyti. Pagalvojau, kad čia gal tas pats pyragas, kurį vaikystėje mama man pirkdavo Alkavoje. Kai pagaminau ir paragavau, supratau, kad tai tikrai ne tas pats pyragas, o dar gardesnis - ne toks saldus, bet be proto drėgnas ir skanus. Tas Rududu glaistas apskritai fantastiškas. Gal kad aguoninis, bet man pasirodė, kad būtų tobulas Kalėdų desertas (nors gaminau pavasario metu)…
Pyragas gaunasi ganėtinai didelis, aš pati gaminau 26 centimetrų skersmens tortinėje nuimamais kraštais.
Viktorija
Atsakyti