ūsų pačių užauginti pomidorai ir bulvės yra puikus pasididžiavimo šaltinis. Tačiau šios daržovės yra gana kaprizingos ir reikalauja daug dėmesio. Jos reaguoja į temperatūros ir oro sąlygų pokyčius ir yra labai jautrios ligoms. Vienas pavojingiausių ligų yra maras. Tai grybelinė liga, kuria serga tik pomidorai ir bulvės. Iš pradžių ant lapų atsiranda pilkai žalios dėmės, kurios laikui bėgant paruduoja. Vėliau maras išplinta ant stiebų, vaisių ir kaimyninių daigų. Su šia liga kovoti yra gana sunku, todėl geriau susitelkti į prevenciją, kaip apsaugoti savo augalus.

1. Neauginkite pomidorų šalia bulvių. Patogeniškos sporos dažniausiai pirmiausia puola bulves, o paskui greitai išplinta ir apkrečia pomidorus.

2. Pomidorus laistykite taip, kad nesudrėktų jų lapai.

3. Plantacijai pasirinkite vietą, esančią ne vandens telkiniuose. Gerai, jei daržas nėra vietovės įduboje.

4. Daigus reikia sodinti tinkamu atstumu vienas nuo kito (jie neturėtų liesti vienas kito).Tuomet jie turės pakankamai saulės ir tarp lapų nesikaups drėgmė.

5. Kai pomidorai pradeda duoti vaisių, nuimkite apatinius lapus.

6. Galite rinktis tokias veisles, kurios yra mažiau jautrios šalnoms. Tai negarantuoja, kad pomidorai niekada nesusirgs, tačiau rizika bus mažesnė. Labai ankstyvos veislės pradeda duoti vaisių, kol dar būna neatsiradusios ligos.

7. Augindami nuolat stebėkite krūmus ir nedelsdami pašalinkite visas užkrėstas dalis. Geriausia juos sudeginti, kad neišplistų sporos. Nepersodinkite pomidorų ar bulvių toje vietoje, kur buvo ligotas augalas. Yra rizika, kad patogeniškos sporos išgyvens žiemą ir vėl užpuls augalus prasidėjus šiltiems orams.

8. Jei pomidorus auginate šiltnamyje, įsitikinkite, kad jie nuolat gauna orą. Šiltnamį reikia reguliariai vėdinti.

9. Galite įkišti vario vielutės į kotelį. Atlikite tai, kai tik pasirodys pirmieji vaisiai. Vario jonai su sultimis pasklis po visą daigą ir paprasčiausiai kovos su pavojingomis sporomis. Viela negali būti lakuota!

1. Pasiimkite sodos. Supilkite vieną arbatinį šaukštelį produkto į vieną litrą vandens ir purkškite šiuo mišiniu pomidorus. Nepamirškite to padaryti ryte. Taip apsaugosite lapus nuo žalingo saulės poveikio. Kartokite procedūrą kas dvi savaites ir po kiekvieno lietaus.

2. Paruoškite asiūklio tirpalą. 500 g neseniai nuskintų lapų užpilkite vandeniu (maždaug 5 l) ir padėkite į šalį (geriausia laikyti pavėsyje) maždaug 3-4 savaitėms. Kai lapai pradeda atsiskirti nuo kotelių, tai yra ženklas, kad preparatas yra paruoštas. Praskieskite jį santykiu 1:5 ir purkškite pomidorus. Mišinyje esantis silicis sustiprins augalus. Taip pat galite pasidaryti dilgėlių tirpalą.

3. Padarykite česnako ekstraktą. Supjaustykite 3-4 skilteles, užpilkite vandeniu ir padėkite šiltai vienai dienai. Galite naudoti po 24 valandų. Sumaišykite su vandeniu santykiu 0,5:0,5  ir purkškite ant daigų.

4. Purškimui taip pat galite naudoti kepimo mieles. Ištirpinkite vieną pakelį mielių 10 litrų vandens, palaukite valandą ir naudokite. Šiuo tirpalu purkškite pomidorus kartą per savaitę.

5. Yra daug natūralių purškimo receptų. Šiam tikslui taip pat galite naudoti svogūnų nuovirą, dilgėles ar paprastą pieną.

Augindami pomidorus, ypatingą dėmesį skirkite ligų prevencijai. Natūralus purškimas turėtų būti atliekamas prieš pasirodant ligai. Tai užkerta kelią ypač greitai plintančiam bulvių marui. Kai jis užpuls mūsų pomidorų daigus, turėsite ieškoti cheminių augalų apsaugos produktų.

Kodėl neauga tokia, atrodytų, nelepi daržovė - agurkai? Priežasčių yra daugybė.  Viena jų – pasodinimo laikas. 

Deja, dabar ši problema neišsprendžiama. Bet daržininkams mėgėjams, ketinantiems agurkus auginti ir kitąmet, reikia žinoti, kad jie sodinami tuomet, kai lauke būna vidutinė 10–15 laipsnių temperatūra.  Sėklas apdorojus kalio permanganatu iš jų išaugę agurkai bus geresni ir sveikesni.

"Jau žinau, kodėl agurkai neauga ar geltonuoja jų lapai – galiu ir jums išspręsti šią problemą", - rašo savo laiške Bronė iš Pagėgių. Siūlome pasinaudoti jos patarimais  Veikiausiai pagrindinė, priežastis, dėl kurios agurkai blogai auga, – nepakankama mityba vegetacijos laikotarpiu. 

Augalų badavimo požymiai yra ryškūs: jei vaisiai deformuoti, vadinasi, agurkams labai trūksta azoto. Ši problema išsprendžiama labai lengvai – agurkus reikia palaistyti šlapalo tirpalu. Jei geltonuoja lapelių kraštai, o vaisiai primena ne agurką, bet kriaušę, veikiausiai trūksta kalio. 

Tuomet agurkus reikia pamaitinti kalio sulfatu ar paprastu medienos pelenų tirpalu. Po to pravartu apipurkšti bet kokiu augimo stimuliatoriumi – vešlus žydėjimas ir gausus derlius garantuotas. Agurkai augs gerai, jei bus deramai prižiūrimi – ravimi ir laistomi. 

Daržininkai žino, kad didžiausias derlius gaunamas iš šoninių ūglių, todėl juos būtina nugnaibyti 40–45 cm, Pagrindinį stiebą geriausia visiškai nupjauti, palikus maždaug metro ilgį. 

Kitos priežastys, dėl kurių agurkai blogai auga, – drėgmės trūkumas ir pernelyg didelis drėgnumas. Agurkus būtina laistyti nedideliais kiekiais maždaug tris kartus per savaitę ir būtinai šiltomis dienomis.

Laistyti reikia šiltu vandeniu, geriau likusiu statinėje ar bake, bet jokiu būdu ne iš laistymo žarnos. Atsiradus pirmiesiems žiedeliams laistymą nutraukti. Tai garantuos saikingą dirvožemio drėgnumą, nes vandens perteklius karštą dieną gali sukelti vešlų vegetacinės augalo masės augimą, o tuomet tikėtis didelio derliaus neverta.

Atskleisime nedidelę paslaptį tiems, kurie nusprendė savo sklype pasodinti bičių apdulkinamų augalų. 

Juos reikėtų apipurkšti silpnu cukraus tirpalu, į jį įpylus melisų antpilo. Šią procedūrą atlikus porą kartų per savaitę garantuotas ne tik bičių antplūdis, bet ir gausus derlius. Jei ant agurkų lapelių atsiras baltų dėmių, vadinasi, juos pažeidė miltligė. 

Tuomet agurkai nustos augti ir net gali nebetekti dalies mezginių. Į kovą su miltlige pravartu pasitelkti nugriebto pieno, keleto jodo lašų ir šilto vandens mišinį. 

Vienam kibirui vandens reikia maždaug 1 l pieno ir 10 lašų jodo. Šiuo tirpalu – tiek profilaktiškai, tiek kovojant su miltlige – agurkus reikia purkšti kartą per savaitę.

Agurkai blogai auga ir tuomet, kai jų lapus pažeidžia kita pavojinga liga – antraknozė.  Ant viršutinės lapelio dalies atsiranda raudonai rudų apskritų dėmių, o ant apatinės – rožinės spalvos apnašų, kurios vėliau pavirsta žaizdelėmis. 

Šios pavojingos ligos plitimą galima sustabdyti sunaikinus visus pažeistus lapelius, o augalą apdorojus Bordo mišiniu (1 proc.). Agurkų augimas gali sulėtėti ir dėl amarų, kuriuos sunaikina česnakų antpilas. 

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus.

Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais. Agronomė Tatjana Rimgailienė teigia, kad gamtoje nėra naudingų ir žalingų mikroorganizmų, visi jie susiję ir būtini.

„Kiekvienas mūsų sukurtas sodas yra maža ekosistema, kurioje vyksta natūrali kova, taigi viskas gali susitvarkyti savaime, – sako ji. – Nuo kenkėjų vienus augalus gali apsaugoti kiti augalai, atbaidydamijuos kvapu. Kita vertus, kenkėjai privilioja „geruosius“ vabzdžius, kurie naudingi daržui. Pavyzdžiui, boružės minta amarais ir įvairiomis erkutėmis, todėl jų draugija labai naudinga. Lietuvoje gyvena 20 boružių rūšių.

Tik viena iš jų – septyntaškė – minta augalais, visos kitos yra grobuonys. Viena boružė, kol suauga, suėda 500 amarų.“

Filosofinis požiūris

Agronomė siūlo į augalus sode graužiančius gyvius žiūrėti filosofiškai.

Tarkime, žiogai maitinasi augalais, tačiau kartu naikina lervas ir kitus vabalus. Plėšriamusės, širšalai, širšės, kurios mums kelia siaubą, gaudo kirminus.

Vyčiai gali sunaikinti net 90 proc. sodo kenkėjų, jeigu jiems yra palankios sąlygos. Juodieji vabalai žygiai yra tikri žudikai, mintantysvisokių vabzdžių lervomis ir kiaušinėliais, netgigaudantys mažesnius kurklius ir nedidelius moliuskus.

Vorai pradeda medžioti vos tik lauke šiek tiek sušyla.

Vis dėlto yra vienas „bet“–visi šie naudingi vabzdžiai yra neatsparūs cheminiams preparatams, ypač pesticidams, todėl jei juos naudojate, vabzdžiaėdžiai negyvens jūsų sode.

Pagalbininkais gali tapti ir įvairūs šaltakraujai gyvūnai: driežiukai ėda viską, kas tik pasitaiko jų kelyje, rupūžės sunaikina daugybę vabzdžių, o svarbiausia – naikina šliužus, kurių iš tiesų labai daug privisę.

O štai mažieji žinduoliai kirstukai, kurie dažnai painiojami su pelėmis, per dieną suėda kone dvigubai daugiau vabzdžių, nei patys sveria.

Atbaidantys augalai

Kenkėjus labai gerai atbaido rūtos, aitrieji pipirai, serenčiai, bazilikai, kalendros, anyžiai (pastarųjų ypač nemėgsta skruzdėlės).

Piktžoles taip pat ne visuomet būtina išrauti.

Tarkime, balandos gali tapti puikia stovykla amarams – ant jų greitai persikelia visa kolonija.

Kurklius atbaidyti gali chrizantemos.

Beje, dažnai šiltnamiuose žmonės šiuos kenkėjus pamaitina smulkiai sumaltais kiaušinių lukštais, sumaišytais su saulėgrąžų aliejumi. Šis mišinys kurkliams yra pragaištingas.

„Kurkliai apgraužia šaknis ir stiebus, pažeidžia gumbus, sugadina sėklas, – pasakoja T.Rimgailienė. – Pastebėta, kas šie vabzdžiai nepakenčia šviežių baltalksnių kvapo ir pasišalina iš lysvių, į kurias prismaigstyta jų šakelių.“

Stebuklingi užpilai

Kovai su kenkėjais agronomė siūlo patiems pasigaminti užpilų, kurie,priešingai nei stipriai veikiančios ir ilgai išliekančios nuodingos cheminės medžiagos, yra nekenksmingi žmonėms. Ji pataria nuo erškėtrožes, obelis ir gvazdikus puolančių amarų, voratinklinių ir šakninių erkučių gintis baltalksnių lapų užpilu, kuris gaminamas taip:1 kg džiovintų arba 2 kg šviežių lapų užpilama 10 l karšto vandens ir paliekama parą pastovėti.

Paskui užtpilas 30–40 min. pavirinamas, perkošiamas ir juo purškiami augalai. Įdomu, kad bulvės ir pomidorai veiksmingai saugo augalus nuo amarų, erkių, blakių, kopūstinių baltukų vikšrų, kandžių ir musių, obelinių vaisgraužių, pievinių drugių, rasinių pjūklelių lervų, kryžmažiedžių augalų spragių. Šie augalai nubaido agrastinius pjūklelius ir įvairių rūšių kenkėjų vikšrus.

Štai keletas receptų.2 kg džiovintų smulkintų bulvių ir pomidorų virkščių užpilama 3 l vandens ir virinama 1 val.

Prieš purškiant 1 l nuoviro atskiedžiamas 5 l vandens.

Galima pasidaryti ir kitokio užpilo: 3,5 kg pomidorų virkščių (lapų, pažastinių ūglių, stiebų ir net žalių vaisių) smulkiai supjaustoma, užpilama 10 l verdančio vandens ir paliekama parą pastovėti.

Paskui išmirkusios virkštės gerai sutrinamos, o skystis nukošiamas per marlę. 2 l koncentrato atskiedžiami 10 l vandens.

Užpilas gaminamas tik naudojimo dieną. Sausų pomidorų ir bulvių virkščių atsargų galima pasiruošti rudenį.

Ropiniai svogūnai naikina daržoves, vaisinius ir uoginius augalus apnikusias voratinklines erkutes bei amarus. Jie veiksmingi kovojant su serbentų pumpurų kandimis, agrastų kenkėjais pjūkleliais, lapsukiais, vaisgraužiais, pelėdgalvių vikšrais ir kitais kenkėjais.

Receptas: pusė kibiro svogūnų lukštų iki viršaus užpilama karštu vandeniu ir paliekama parai, kad pritrauktų. Užpilas atskiedžiamas 2 dalimis vandens. Juo nupurškiami kenkėjų apnikti augalai.

Padeda ir piktžolės

Krienai, augantys beveik kiekviename sklype, naudojami ginantis nuo erkių, amarų.

Taip pat jie apsaugo lysves nuo vaisių ir daržovių puvinio. Susmulkinama 0,5 kg šviežių krienų šaknų, užpilama 5 l vandens, gerai išmaišoma ir nusunkiama. Išspaudos užpilamos 5 l vandens ir vėl nusunkiamos.

Abi ištraukos sumaišomos ir prieš purškimą atskiedžiamos trimis dalimis vandens. Didžiosios varnalėšosveiksmingai atbaido lapus graužiančius ir čiulpiančius daržovių kenkėjus.

Švieži lapai sukapojami. Jų pridedama trečdalis arba pusė 10 l talpos kibiro, iki viršaus pripilama vandens ir tris paras ekstrahuojama.

Augalai purškiami 3–7 kartus kas 7 dienas. Paprastosios bitkrėslės, dažnai augančios pakelėse, padeda įveikti vaisgraužius, žiedgraužius, agrastų kenkėjus, žemuogines erkes, avietinius ir žemuoginius straubliukus, avietinius vabalus, pjūklelius, skruzdėles.

Jos naudojamos ir kaip gydomoji bei profilaktinė priemonė nuo rūdžių ir miltligės.700–800 g džiovintų arba 2–2,5 kg šviežių stiebų ir žiedynų sudedama į kibirą.

Šis iki viršaus pripilamas vandens. Po dviejų parų užpilas 25–30 minučių pavirinamas ir prieš purškiant atskiedžiamas 2 dalimis šalto vandens.

Vaistinių kiaulpienių užpilas naikina amarus, erkes, obelines blakutes, užpuolusias vaisinius augalus. 1 kg lapų užpilama 3 l vandens ir paliekama trims dienoms. Paprastųjų pušų arba egliųužpilas padeda atsikratyti amarų, obelinių blakučių, obelinių vaisgraužių ir kitų kenkėjų.

Šviežiai nupjautos šakos sudedamos į indą ir užpilamos tokiu pat kiekiu verdančio vandens. Užpilą galima naudoti kitą dieną, tik būtina atskiesti penkiomis dalimis vandens.

Vaiskrūmius taip pat galima apsaugoti naudojant spyglių koncentratą (50–70 g –10 l vandens) žydėjimo pradžioje ir pabaigoje.

Vyšnios purškiamos nuo žydėjimo pradžios kas 7–9 dienas visą drugių ir lėliukių buvimo laikotarpį.

Obelys purškiamos iškart po žydėjimo– procedūra atliekama mėnesį kartojant kas savaitę.

Kad braškės nesusirgtų pilkuoju puviniu, prieš uogų nokimą dirva pamulčiuojama spygliais.

Serenčiai

Plačiai paplitę ir daugelio gėlininkų mėgstami serenčiai padeda išnaikinti amarus, puolančius uogines kultūras.

Šviežių arba džiovintų smulkintų augalų pridedama pusė 10 l talpos emaliuoto indo, iki viršaus užpilama šiltu vandeniu ir dvi paras ekstrahuojama.

Purškiama, kol pradės nokti pirmosios uogos ir, jei reikia, nuėmus visą derlių.

Siekiant apsaugoti braškes, žemuoges, flioksus nuo nematodų, šalia jų pasodinama serenčių.

Šias gėles galima sodinti visame daržo plote ir netgi įvairių tarplysviuose.

Dėl unikalių savybių serenčiai nuo bulvių ir pomidorų atbaido nematodus, nuo žemuogių – žemuoginius straubliuus, taip pat svogūnines muses, kopūstinius baltukus. Serenčiai apsaugo kviečius, dobilus, linus ir kai kuriuos kitus augalus nuo fuzariozės.

Nasturtės

Šios gėlės ne tik labai gražios, bet yra ir žalioji trąša bei apsaugos nuo kenkėjų priemonė. Jeigu kelis nasturtų krūmelius pasodinsite šiltnamyje arba lysvėje tarp pomidorų, atbaidysite baltasparnius, o pasodinę greta kopūstų – kopūstinius baltukus.

Medetkos

Jos sodinamos tarp astrų, siekiant apsaugoti juos nuo fuzariozės. Greta rožių krūmų augančios medetkos apsaugo šias darželių karalienes nuo nematodų.

Skaisteniai

Jie teisėtai vadinami gamtiniu insekticidu. Šie augalai gelbsti kopūstus nuo amarų ir kopūstinių baltukų. O jei pavasarį pasodinsite skaistenių aplink obelų kamienus, medžiai bus apsaugoti nuo amarų, obeliniųvaisėdžių ir kitų kenksmingų vabzdžių. Skaistenių nemėgsta ir pelės.

Petunijos

Šie augalai apsaugo pupeles nuo daugelio kenkėjų ir ligų, o astrus – nuo fuzariozės.

Levandos

Pasodintos tai vienur, tai kitur greta kitų augalų gelbsti kaimynus nuo skruzdėlių, amarų ir kandžių.