Vakar labai pradėjau svajoti apie belgiškus vaflius. Nors tikriausiai meluoju, pradėjau svajoti jau praėjusią ir planas mintyse buvo aiškus: pagaliau pasilepinti vafliais.
Galvojau gaminti pagal mėgstamiausią, visada pavykstantį
belgiškų vaflių su kefyru receptą, kad varškė kitos dienos gali jau ir nesulaukti. Tada užpuolė mintis, kad bus
varškėčiai, bet jų visai nenorėjau, todėl sumąsčiau pasikoreguoti vaflių receptą pagal internete atrastą - su varške, ir taip gimė ne ką prastesnis variantas.
Man šie vafliai kiek priminė varškėčius, vyrui - nelabai, bet dėl vieno labai aiškiai sutarėme - fantastiškai skanūs, minkšti ir purūs! Trumpai tariant, viskas kaip turi būti skaniuose vafliuose.
Keli pastebėjimai:- Iškeptus vaflius, nieko nelaukdami, dedame ant grotelių (pvz., atvertoje orkaitėje) ir jokiu būdu ne vieną ant kito, kitaip jie praras savo traškumą.
- Galima kepti ne tik belgiškų vaflių, bet ir čirvinėje keptuvėje. Aš pati kepu abiejose iškart. Belgiški gavosi traškūs išorėje ir minkšti viduje, na tokie, kokie turi būti vafliai.
Čirviniai blynai gi yra tik blynai, ne vafliai, nors kartais juos taip ir vadina, todėl jie - kiek minkštesni, bet vis vien labai gardūs. Jeigu palaikysite ant grotelių, išorėje taip pat bus šiek tiek traškūs.